Iš pirmo žvilgsnio istorija paprasta – prabangaus Rusijos sostinės rajono, kuris aprašomas žymiojoje Michailo Bulgakovo knygoje „Meistras ir Margarita“, gyventojai norėjo taikos ir ramybės.
Tačiau prieš kelerius metus čia pradėjo kurtis mažos kavinukės, kurios ilgainiui vietos gyventojams tapo peiliu po kaklu.
Gausu lankytojų jose buvo ir vėlyvais vakarais bei savaitgaliais. Tai nepatiko prestižinio rajono senbuviams ir jie nusprendė ko nors griebtis, kad susigrąžintų ramybę.
Įprastai tokiais atvejais žmonės kreipiasi į kavinių savininkus, bando su jais susėsti prie bendro stalo ir rasti kompromisą, tinkamą abiem pusėms. Tačiau ne šiuo atveju. Mat čia įsikūrę gyventojai, kaip apibūdinama, nėra „įprasti mirtingieji, o įtakingi ir pasiturintys“.
Nuo jų neatsilieka ir vietos valdžia. Mat prieš kelerius metus tuometinis miesto mero pavaduotojas Piotras Biriukovas, kaip teigė spauda, taip pat nepatenkintas kavinių veikla, ėmėsi tvarkyti reikalus „kaip išmano geriausiai“.
O tai reiškė, kad netrukus į kavines užsuko netikėti svečiai – ginkluoti vyrai ir privertė šių įstaigų savininkus patraukti nuo šaligatvių stalus.
Taip P.Biriukovas užsitikrino ramybę po savo langais.
Tačiau konfliktas tuo nesibaigė. Šių metų pavasarį rajono senbuviai nusprendė susitikti su miesto meru Sergejumi Sobianinu ir trimis jo pavaduotojais.
Susitikimą organizavo vietos gyventojas Aleksandras Gafinas – buvęs banko „Alfa“ prezidento pavaduotojas. Tiesa, pirmiausia jis kreipėsi į miesto savivaldybę, tačiau greitai nusprendė, kad ten pagalbos nesulauks.
Nors susitikimas su pagrindiniais Maskvos politikais turėjo pagerinti padėtį, gyventojai ir toliau tikino esantys nepatenkinti, nes esą triukšmas nesiliovė.
Tuomet vienas prestižinio rajono senbuvių nusprendė imtis veiksmų. Vienoje rajono gatvių jis iškabino užrašą „Sobianinai! Gyventojai reikalauja tylos!“.
Užrašas netrukus buvo nukabintas, bet prieš tai jį spėjo nufotografuoti ir nuotrauką į socialinius tinklus įkelti vietos politikė Jelena Tkač.
Praėjus vos 10 dienų apygardos administracija kartu su miesto prokuroru sutarė su kavinių savininkais, kad įstaigos negalės veikti ilgiau nei iki 23 val.
Iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija atskleidžia, kaip Maskvoje yra tvarkomos problemos.
Prie Patriarcho tvenkinių gyvena pasiturintys žmonės. Be abejo, jie, kaip ir kiti asmenys, turi teisę į ramybę.
Bet jie savo problemą išsprendė be savivaldybės pagalbos.
Negana to, prasidėjus konfliktui, jie pareiškė, kad vietos valdžia tiesiog nepajėgi spręsti problemų, todėl esą reikia ieškoti kitų būdų.
Kitas būdas pasirodė gana paprastas – kai tavo pusėje mero pavaduotojas, apsigyvenęs tame pačiame turtingųjų kvartale, palenkti miesto vadovą į savo pusę nebuvo sunku. („The Moscow Times“, LR)
