Apie savo vizitą Sankt Peterburge Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas paskelbė netrukus po nepavykusio kariškių bandymo nuversti jo valdžią.
Nors Ankara ir Maskva garsiai skelbia apie savo siekius atkurti ekonominius saitus, ne paskutinėje vietoje yra ir politinis suartėjimas.
Mat Turkijos prezidentui Rusija gali suteikti būtiną paramą, kurios dabar taip trūksta. Ypač – iš Europos Sąjungos (ES).
Drąsiai erzina Bendriją
R.T.Erdoganas Vakarų nemalonę užsitraukė pradėjęs besąlygiškai reikalauti bevizio režimo savo tautiečiams, nors Bendrijos yra kaltinamas, kad nevykdo susitarimo sąlygų.
Vienas tokio įžūlumo pavyzdžių – siekis po nepavykusio perversmo Turkijoje sugrąžinti mirties bausmę.
Tam itin priešinasi ES, gąsdinanti, kad narystę po tokio žingsnio bus galima pamiršti.
Tačiau Turkijos lyderis sekmadienį per daugiau nei milijoną šalininkų sutraukusį mitingą pareiškė palaikysiantis partijas, kurios balsuos už bausmės sugrąžinimą.
O tai, kad R.T.Erdoganas visomis išgalėmis sieks sustiprinti ryšius su Rusija, įrodo ir jo žodžiai prieš pat apsilankymą Sankt Peterburge.
„Tai bus istorinis vizitas, nauja pradžia. Pokalbis su mano draugu Vladimiru atvers naują puslapį abiejų šalių santykiuose. Mūsų valstybės turi daug ką nuveikti kartu“, – sakė R.T.Erdoganas.
Naudinga abiem pusėms
Ankaros Politikos centro direktorius ir buvęs Turkijos ambasadorius Londone Ahmetas Unalas Cevikozas „Lietuvos rytui“ teigė, jog santykių normalizavimo procesas tarp Rusijos ir Turkijos jau pradėtas.
„Tai naudinga abiem šalims tiek dėl ekonomikos ir prekybos, tiek dėl žmonių. Kasmet į Turkiją atvykdavo maždaug 4 mln. turistų iš Rusijos.
Kai šios šalies valdžia nusprendė nebeleisti gyventojams vykti į Turkiją, tai labai neigiamai paveikė mūsų turizmo sektorių. Bet dabar situacija gerėja“, – aiškino A.U.Cevikozas.
Maskvos ir Ankaros santykius ilgai temdė pernai Turkijos numuštas Rusijos lėktuvas. Kremlius už tai kirto turkams: uždraudė maisto eksportą, įvedė apribojimus Turkijos statybų bendrovėms, liepė į šalį nevykti turistams iš Rusijos.
Tačiau birželį R.T.Erdoganas nustebino V.Putiną laišku, kuriame apgailestavo dėl incidento.
Tiesa, vėliau Ankara ėmė gintis, kad atsiprašymo žodžiai nebuvo ištarti.
„Bet svarbu tik tai, kaip tai suvokė Kremlius: prezidentas R.T.Erdoganas išsiuntė laišką į Kremlių, o V.Putinas pripažino jį kaip atsiprašymą“, – pabrėžė A.U.Cevikozas.
Palaiko Ankaros režimą
Tiesa, Vakarai kol kas įtariai žvelgia į kelias dešimtis tūkstančių žmonių suėmusią arba atleidusią Turkijos valdžią.
Ypač dėl to, kad griežtas sankcijas taikyti pradėjęs Ankaros režimas taip pat užsiminė ir apie galimybę nutraukti nuo pavasario galiojančią migrantų grąžinimo į Turkiją tvarką.
O Maskvos žvilgsnis į Ankarą – kur kas draugiškesnis. Kremlius suskubo pasveikinti perversmą atlaikiusio R.T.Erdogano.
„Turkijos ir Rusijos santykiai visuomet buvo geri. Maža to – šalims visada buvo būtina palaikyti gerus santykius, bendradarbiauti“, – teigė A.U.Cevikozas.
Buvęs ambasadorius įsitikinęs: Turkija neturi kitos išeities, tik bendradarbiauti su Rusija. O ir NATO šalys esą taip pat turėtų ieškoti tokios galimybės.
„NATO šalys turėtų pradėti dialogą su Rusija. Būtina ieškoti naujos strategijos ir naujo supratimo.
Negalime grįžti į Šaltojo karo laikus ir nubrėžti naujos linijos, kuri skiria pasaulį į Vakarus ir Rytus“, – tvirtino A.U.Cevikozas.