Rusijos Federacijos Tarybos narė Jelena Mizulina Valstybės Dūmai liepos pabaigoje pristatė naują įstatymo projektą, kuriuo siekiama dekriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje.
„Juk nenorime, kad už kepštelėjimą vaikui grėstų dveji metai kalėjimo ir teistumo įrašas visam gyvenimui?“ – politikų klausė J.Mizulina.
Regis, politikė nė nesusimąstė, kiek moterų ir vaikų kasmet kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
Oficiali Rusijos statistika rodo, kad 40 proc. visų smurto atvejų pasitaiko būtent šeimose.
Kasdien namuose mušamos maždaug 36 tūkst. moterų. O kasmet fizinių bausmių sulaukia apie 26 tūkst. vaikų.
Be to, Nacionalinio smurto prevencijos centro ANNA direktorė Larisa Ponarina tvirtino, kad kiekvienais metais dėl smurto artimoje aplinkoje miršta 14 tūkst. moterų.
Kenčia tūkstančiai
J.Mizulina pasiūlymą pateikė po to, kai Rusijoje buvo priimtas įstatymas dėl kovos su smurtu artimoje aplinkoje. Remiantis juo, tokie veiksmai buvo prilyginti chuliganizmui, išpuoliais dėl neapykantos, o bausmė sugriežtinta iki dvejų metų kalėjimo.
Tačiau uolūs tradicinių šeimos vertybių saugotojai sukilo prieš tokį įstatymą. Jie ne tik išreiškė paramą J.Mizulinai, bet ir išėjo į gatves ginti savo teisių.
Lyg to būtų maža, savo nuomonę išsakė ir Rusijos stačiatikių bažnyčia. Pasak jos atstovų, jei atliekamos protingai ir su meile, fizinės bausmės yra Dievo suteikta teisė tėvams.
„Tradicinės arba, tiksliau, archajiškos vertybės vėl tapo populiarios. Nepadeda ir žymių žmonių išpažintys apie smurtaujančius tėvus ar sutuoktinius. Atvirkščiai, dažniausiai aukos netgi sulaukia pasmerkimo. Esą jos pačios prisiprašė“, – pažymėjo aktyvistė ir moterų teisių advokatė Aliona Popova.
Retai reaguoja rimtai
Kaip tikina moterų teisių gynėjai, Rusijoje įprasta manyti, kad tekėdamos dailiosios lyties atstovės turi susitaikyti su tuo, kad už jas viską spręs vyrai.
„Jei muša, vadinasi, myli“, – toks posakis tapęs itin dažnas ne tik Rusijoje. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis pirmąkart buvo pavartotas XVI amžiuje išleistame patarimų rinkinyje šeimoms „Namų tvarka“ („Domostroj“).
Deja, atrodo, kad knygos idėjos gyvos ir šiandien. Rusijoje policija retai rimtai reaguoja į smurto artimoje aplinkoje atvejus, mat juos laiko tik pačios šeimos reikalu.
O tyrimas pradedamas nebent tada, kai smurtas baigiasi žmogžudyste.
„Jiems atrodo, kad vaikai ims tyčia skųsti tėvus atsakingoms institucijoms ir tūkstančiai motinų bei tėvų bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – apie prieš įstatymą sukilusius politikus sakė A.Popova.
Pačios rinko įrodymus
Tačiau, pasak smurto aukas ginančios advokatės Mari Davtjan, tokios baimės neturi pagrindo. Vis dėlto naujasis Valstybės Dūmos priimtas įstatymas gina ne tik vaikus, bet ir moteris.
Tad dabar policija bus įpareigota tirti smurto šeimose atvejus. Mat anksčiau nukentėjusios moterys ne tik turėdavo pateikti kaltinimus, bet ir pačios surinkti įrodymus ir atvesti liudininkus į teismą.
Vis dėlto, kaip pastebėjo L.Ponarina, Rusijoje didžioji dalis moterų net ir patirdamos smurtą nesiryžta palikti sutuoktinių, nes jas už tai pasmerkia giminaičiai.