Daugelis stebėjosi Rusijos prezidento V.Putino penktadienį priimtu sprendimu atleisti Kremliaus administracijos vadovą ir savo artimą sąjungininką iš KGB laikų Sergejų Ivanovą. Tačiau kodėl tiksliai taip nutiko ir kodėl V.Putinas siekia į pašonę nustumti savo artimus draugus, klausia „The Moscow Times“?
Naujuoju Kremliaus administracijos vadovu tapo Antonas Vaino, kuris anksčiau ėjo S.Ivanovo padėjėjo pareigas. A.Vaino taip pat buvo paskirtas Rusijos Saugumo Tarybos nariu, kuriuo išliko ir S.Ivanovas.
V.Putinas taip pat įsakė, kad S.Ivanovas taptų ir specialiuoju prezidento atstovu aplinkosauginės veiklos, ekologijos bei transporto klausimais. S.Ivanovas vis dar išliko artimo V.Putino rato nariu, tačiau jo įtaka aiškiai sumažėjo.
„Stengsiuos dirbti taip pat aktyviai, dinamiškai ir sėkmingai savo naujose pareigose, kaip ir senosiose“, – kalbėjo S.Ivanovas, kuris administracijos vadovu išbuvo ilgiausiai iš visų savo pirmtakų – net ketverius metus ir aštuonis mėnesius.
Sąjungininko atleidimas apstulbino tik Vakarus
Leningrade gimęs S.Ivanovas, anksčiau užėmęs gynybos ministro ir vicepremjero postus, laikomas vienu artimiausių V.Putino sąjungininkų. S.Ivanovas netgi laikytas tikėtinu V.Putino įpėdiniu prieš šiam pasirenkant Dmitrijų Medvedevą kaip kandidatą 2008-ųjų prezidento rinkimuose. S.Ivanovas daug metų buvo KGB agentas, o 1975–1977 metais dirbo viename KGB padalinyje su V.Putinu.
Kremliaus administracijos vadovu tapęs mažai žinomas A.Vaino sulaukė S.Ivanovo rekomendacijos, kurioje minėta, kad jis „visiškai pasiruošęs tam darbui“. Vis dėlto ekspertai tikino, kad V.Putinas pats pasirinko A.Vaino, o ne atsižvelgė į sąjungininko rekomendaciją.
„A.Vaino yra biurokratas – neutralus, mandagus, nepasiryžęs nieko aptarinėti arba uždavinėti klausimų, – pasakojo arti Kremliaus esantis šaltinis. – Tai buvo V.Putino asmeninis pasirinkimas. A.Vaino būtų bet kuriuo atveju tapęs kitu Kremliaus administracijos vadovu.“
„V.Putino standartais A.Vaino yra tobulas: jis efektyvus, bet be jokių asmeninių ryšių“, – tvirtino politologas Stanislavas Belkovskis.
Gandai apie galimą A.Vaino paskyrimą administracijos vadovų pradėjo sklisti ankstyvą pavasarį, o pasak politologo Jevgenijaus Minčenko, S.Ivanovas jau kurį laiką ketino atsistatydinti iš savo posto.
V.Putinas ilgokai buvo nepatenkintas S.Ivanovu, o Rusijos lyderio kantrybė galiausiai trūko, kai iškilo problemų dėl naujų Nacionalinės gvardijos įstatymų.
„Rengiant naujuosius įstatymus viskas ėjosi ne taip, kaip turėjo, – aiškino Maskvos politikos komentatorius Konstantinas Gaaze'as. – Dėl to viena iš įstatymų pataisų, kurią pasirašė V.Putinas ir kuri buvo paviešinta žiniasklaidoje buvo kitokia nei ta, už kurią balsavo parlamentas. Su šiuo skandalu teko tvarkytis Kremliaus vadybininkams.“
V.Putinas ima vadžias į savo rankas
44-metis A.Vaino yra buvusio Estijos komunistų partijos vadovo anūkas ir dirbo diplomatu Tokijuje bei Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
A.Vaino yra pakankamai artimas V.Putino sąjungininkas, tačiau dar artimesnis valstybinės ginklų gamybos įmonės „Rostec“ vadovo Sergejaus Čemezovo bičiulis. Vis dėlto A.Vaino niekados nebuvo laikomas politiniu žaidėju – Rusijos elitas jį laiko V.Putino asmeniniu padėjėju, kaip prezidento atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.
Panašu, kad V.Putinas palengva įžengia į naują savo valdymo fazę. Pasak Kremliui artimo šaltinio, Rusijos prezidentas pradėjo vadovautis mintimi, kad žymiai lengviau visus darbus padaryti jam pačiam.
V.Putinui nebereikia nei senų bičiulių, nei kūrybinių pasiūlymų iš sąjungininkų: Rusijos lyderiui dabar tereikia neutralių, nesiginčijančių žmonių, kurie efektyviai vykdytų jo paliepimus.
A.Vaino kaip administracijos vadovo paskyrimas turi tokią pačią reikšmę kaip V.Putino asmeninių sargybinių Aleksejaus Djumino ir Jevegenijaus Zolotovo paskyrimai Tulos bei Karaliaučiaus regionų vadovais.
„Tokie žmonės kaip A.Vaino yra V.Putino vidinio rato nariai: jie visados kartu su juo, jie yra V.Putino sargybiniai arba veikia kaip vaikščiojantis archyvas, – kalbėjo politologas Aleksejus Makarkinas. – Tačiau tiems žmonėms V.Putinas yra šventa asmenybė – ne sąjungininkas, ne bičiulis, bet bosas.“
„Atėjo laikas keisti sargybinius, V.Putinas pavargo nuo senbuvių“, – pabrėžė Kremliui artimas šaltinis.
Skuba išvengti finansinės bedugnės?
S.Ivanovas nebuvo vienintelis prezidento sąjungininkas, kuris neteko aukšto posto: pernai buvo atleistas Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, o šiemet darbo neteko V.Putino asmeninės sargybos vadas Jevgenijus Murovas bei Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos lyderis Viktoras Ivanovas.
„S.Ivanovas per daug artimai susiliejo su kitais žmonėmis, kurie sukosi sistemoje ir tapo perpildytas įvairiausių interesų bei ištikimybių, – sakė Kremliui artimas šaltinis. – V.Putinui to nereikėjo.“
„V.Putinas savo senus draugus pakeitė tarnais – žmonėmis, kuriais jis pasitiki ir kurie nežinojo jokios kitos Rusijos tik tą, kurią valdė jis“, – aiškino S.Belkovskis.
V.Putinui reikėjo daugiau vietos priimti greitus sprendimus, o kai kurie ekspertai spėjo, kad sąjungininkų atsisakantis Rusijos lyderis galimai svarstė apie prezidento rinkimų paankstinimą. Kol kas yra nutarta, kad rinkimai bus rengiami 2018 metų kovą.
„Būtų suprantama, kad svarstoma apie prezidento rinkimų paankstinimą, nes Rusijos finansų ministerija perspėjo, jog 2017 metais šalyje nebeliks pinigų, – kalbėjo A. Makarkinas. – Būtinos nepopuliarios reformos, kad būtų išvengta tokios baigties. Būtų protinga tokias reformas vykdyti po rinkimų, o ne prieš juos.“
„Niekas valdžios nestabdo, ji gali prezidento rinkimus paskelbti kad ir rytoj, – tvirtino politologas Glebas Pavlovskis. – Tai būtų dar vienas nesuvokiamas sprendimas, kurį visi bandytų paaiškinti.“
Rusijos įstatymai draudžia paankstintuose rinkimuose dalyvauti prezidentui, kuris atsistatydino iki baigiantis jo kadencijai.
