Naujasis įsakas uždega žalią šviesą paleisti kalinius, jeigu
iki jų laisvės atėmimo bausmės pabaigos likę dveji metai arba
mažiau. Taip pat bus galima paleisti anksčiau laiko daugiau negu
pusę įkalinimo bausmės atlikusius asmenis.
Šis įsakas nebus taikomas asmenims, nuteistiems už nužudymus,
buitinį smurtą, lytinius nusikaltimus, terorizmą arba kitus
nusikaltimus prieš valstybę.
Be to, jis nebus taikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus,
įvykdytus po liepos 1-osios – taigi, nebus paleisti žmonės,
nuteisti už ryšius su perversmu, mėgintu įvykdyti liepos 15
dieną.
Teisingumo ministras Bekiras Bozdagas savo
„Twitter“ žinutėje rašo, kad nustatytos paleidimo sąlygos
atvers kalėjimų vartus maždaug 38 tūkst. žmonių.
Keliose „Twitter“ žinutėse B.Bozdagas pabrėžė, kad
naujasis žingsnis „nėra amnestiją“ ir kad nuteistieji bus
paleidžiami lygtinai, o ne suteikus malonę.
„Įsakas susijęs su nusikaltimais, įvykdytais iki 2016-ųjų
liepos. Jis netaikomas nusikaltimams, įvykdytiems po 2016-ųjų
liepos 1-osios“, – rašo ministras.
Pasak vyriausybės, liepos 15-oios pučą, nusinešusį bent 270
žmonių gyvybių, organizavo Jungtinėse Valstijose gyvenančio
musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjai,
prasiskverbę į kariuomenę ir kitas valstybės institucijas.
F.Gulenas savo ruožtu neigia ką nors iš anksto žinojęs apie
šį perversmą arba kaip nors prie jo prisidėjęs. Tačiau Turkija
reikalauja, kad Vašingtonas jį išduotų.
Po žlugusio pučo Turkijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją
padėtį ir pradėjo didelį susidorojimą su F.Guleno šalininkais.
Per 35 tūkst. žmonių buvo sulaikyti siekiant apklausti, o
daugiau negu 17 tūkst. jų skirtas ikiteisminis areštas. Tarp
žmonių, suimtų per šiuos valymus, buvo daug karių, policininkų,
teisėjų ir žurnalistų.