Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas savaitgalį buvo iškilmingai palaidotas. Atsisveikinti su juo į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, kurie mėtė gėles pravažiuojančiam laidotuvių kortežui.
Į gimtąjį I.Karimovo miestą Samarkandą, kuriame vyko laidotuvės, atvyko 17 šalių lyderiai, tarp jų – ir apie tautų draugystę per ceremoniją kalbėjęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Dabar gedintį Uzbekistaną apėmusi nežinia – velioniui reikia rasti tinkamą pamainą. O tai padaryti nebus paprasta, nes diktatorius I.Karimovas į vado kėdę atsisėdo dar prieš Sovietų Sąjungos griūtį ir nepaliko posto iki mirties.
Tad nenuostabu, kad ir apie jo mirtį pranešti neskubėta: kelias dienas informacija dėl jo sveikatos būklės nuolat keitėsi, kol galiausiai pripažinta – lyderio nebėra tarp gyvųjų.
Kiek įmanoma ilgiau slėpdami lyderio mirtį Uzbekistano pareigūnai norėjo kuo labiau atitolinti politinę krizę ir žmonių nerimą. Mat ir per laidotuves kalbinti Uzbekistano piliečiai raudojo ir tvirtino, kad I.Karimovas buvo „ne tik tautos lyderis, bet ir jos tėvas“.
Be to, Uzbekistanas neturi patirties, kaip demokratiškai išrinkti prezidentą, tad dabar šalyje tvyro sumaištis – žmonės jaudinasi, kas stos prie valstybės vairo.
Tiesa, galimų kandidatų užimti šį postą pavardės palengva aiškėja. Po I.Karimovo mirties jo pareigas laikinai pradėjo eiti Senato pirmininkė Nigmatila Juldašev.
Bet manoma, kad labiau tikėtinu buvusio diktatoriaus įpėdiniu taps dabartinis ministras pirmininkas Šavkatas Mirzijajevas – jį stipriai palaiko šalies saugumo struktūrų vadai.
Tarp galimų lyderių anksčiau minėta ir I.Karimovo vyriausia duktė Gulnara Karimova.
Tačiau 2012-aisiais įsivėlusi į korupcijos skandalą „neteko prezidento pasitikėjimo“ ir jai buvo paskirtas namų areštas. Tad apie prezidentės kėdę svajoti jai būtų pernelyg drąsu.
Uzbekistano sostinėje Taškente dirbanti fotografė Umida Achmedova tikino, kad dėl susiklosčiusios padėties žmonės jaučiasi sutrikę.
„Kai kalbu su žmonėmis, akivaizdu, kad jie jaučia nerimą, bijo nežinios, kuri gali laukti. Daugelis įsitikinę, kad gali prasidėti politikų klanų karas“, – sakė U.Achmedova.
Ne mažiau klausimų kyla ir dėl to, kur pasuks Uzbekistanas, kai bus išrinktas naujas lyderis: ar verta tikėtis demokratinių permainų, o gal naujasis prezidentas bus dar labiau autoritariškas už senąjį?
„Po I.Karimovo mirties bet kuriuo atveju bus pralaimėjusių žmonių – net jei valdžios perdavimas įvyks sklandžiai.
Nėra jokių aiškių valdžios perdavimo procedūrų. Todėl bet kas atėjęs į valdžią ir toliau imsis politinių represijų arba dar žiauresnių veiksmų nei I.Karimovas“, – svarstė Uzbekistano nacionalinio gynybos universiteto profesorė Erica Marat.
Atsigręžimo į Vakarus, atrodo, irgi tikėtis nevertėtų.
Mat iš Maskvos atskridęs premjeras D.Medvedevas jau per laidotuves užsiminė, kad Rusijos ir Uzbekistano santykiai tik stiprės.
