Šis incidentas akcentuoja, kaip perspėja kritikai, Ukrainos
provakarietiškos vadovybės didėjančią netolerancija kitokioms
politinėms pažiūroms.
„Joks fizinis žiniasklaidos užpuolimas yra nepriimtinas, –
savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė JAV ambasada Kijeve.
– Palaikome pastangas ištirti „Inter“ padegimą ir atidžiai
stebime jo pasekmes.“
„Inter TV“ dažnai sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o
2015 metais vos neprarado licencijos, kad tiesiogiai transliavo
Naujųjų metų sutiktuves iš Maskvos.
Ši televizija tvirtina turinti daugiausiai žiūrovų Ukrainoje,
o jos politiką, kaip pranešama, formuoja nuversto Maskvos remto
prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvęs administracijos vadovas.
Per televizijos pagrindinę studiją apsupo maždaug 20
ukrainiečių nacionalistų kamufliažinėmis uniformomis. Jie
apmėtė pastatą Molotovo kokteiliais ir jį padegė.
Kanalas buvo priverstas dalį savo naujienų transliuoti iš
gatvės, kol buvo malšinamos liepsnos.
Nacionalistų protestuotojai pirmadienį aplink „Inter“
būstinę, aprašinėtą šūkiais „Rusija, lauk“, pastatė
metalinę tvorą. Juos stebėjo policija.
Protestuotojai prie pastato taip pat pastatė kelias palapines;
organizatoriai žadėjo tęsti protestą, kol kanalo transliacijos bus
nutrauktos.
Televizija pagalbos kreipėsi į Ukrainos generalinį prokurorą
ir vidaus reikalų ministrą.
„Inter“ reikalauja, kad teisėsauga imtųsi ryžtingų
veiksmų kanalo (studijai) atblokuoti ir tvarkai atkurti“, –
sakoma televizijos pareiškime jos interneto svetainėje.
Pirmadienį televizija transliavo savo įprastą filmų ir
pramoginių laidų puokštę.
Tačiau Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją
ir užsipuolė Rusiją.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino
Kremlių finansuojant „kai kurias žiniasklaidos priemones, ... kad
destabilizuotų politinę situaciją Ukrainoje“.
„Bet turėtume į tai atsakyti visiškai teisiniu būdu, –
pabrėžė jis per saugumo pareigūnų susirinkimą. – Smurtas
niekada nepriimtinas.“
Ukrainą, jau ilgiau kaip dveji metai kovojančią su
prorusiškais separatistais šalies rytuose, rėmė jos
sąjungininkės Vakaruose.
Tačiau ji sulaukė kritikos iš šalininkių užsienyje ir
tarptautinių stebėtojų, kurie bando užbaigti vieną kruviniausių
nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų Europos konfliktų, jau
pareikalavusį beveik 10 tūkst. gyvybių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
žiniasklaidos laisvių atstovė griežtai kritikavo televizijos
užpuolimą.
„Smurtas niekada nėra priimtinas atsakas, kai nepritariama
redakcijos politikai, net jei reportažai yra laikomi provokaciniais
ir kontroversiškais“, – sakoma Dunjos Mijatovič pareiškime.
Žiniasklaidos organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF)
skyrė Ukrainai 107-ąją iš 180 vietų savo šiemetiniame Pasaulio
spaudos laisvės indekse.
Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius
rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai
vaizduojama Ukrainos istorija.