Nors didžioji dalis vakariečių, o ypač Baltijos šalių gyventojų vis dar tikisi išvengti D.Trumpo iškilimo, H.Clinton palaikymas nėra toks stabilus, koks buvo vos prieš mėnesį, kai dalis Respublikonų partijos narių paskelbė palaikysiantys ją, o ne prieštaringai vertinamą ir Maskvai palankumo nestokojantį milijardierių.
Pirmoji didžiausia H.Clinton ir visos Demokratų partijos kliūtis būtų nenumatyti įvykiai: teroristiniai išpuoliai – gimtinėje ar svetur – arba ekonominė krizė smarkiai supurtytų pasitikėjimą demokratais, o dalis amerikiečių nuspręstų balsuoti už D.Trumpą, kuris jau seniai žada imtis ryžtingų veiksmų, kad „vėl padarytų Ameriką didžią“.
2012 metais uraganas „Sandy“ sustiprino palaikymą dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai, o 2005-aisiais siautęs uraganas „Katrina“ labai pakenkė Respublikonų partijai. Todėl bet kokia didesnė nelaimė – stichinė, finansinė ar karinė – smarkiai apkramtytų H.Clinton reitingus, rašo BBC.
Kremliaus pirštai – ilgi
Antra priežastis, kuri nenumaldomai artėjant rinkimams gali pakišti koją H.Clinton – jos reputacija. Amerikiečiai politike pasitiki mažiau nei bet kada anksčiau, nes pradėjo sklisti gandai apie tai, kad ji praeityje naudojosi valstybės sekretorės postu, jogpritrauktų lėšų labdarai „Clinton Foundation“ mainais į susitikimus su įtakingais valstybės pareigūnais.
Tai pat Federalinis tyrimų biuras (FTB) dėl H.Clinton elektroninių laiškų skandalo priėjo išvadą, kad nors demokratė nepadarė jokių nusikaltimų, jos elgesys su slapta informacija buvo „neatsakingas“.
Būdama valstybes sekretore H.Clinton naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu. Šiuo metu FTB peržiūri dar 17 tūkst. politikės elektroninių laiškų, dalis kurių bus paviešinti iki spalio pabaigos, o tai be abejonės pakenks H.Clinton reitingams.
Trečia, taip pat negalima atmesti ir galimybės, kad rusų programišiai vėl pavogs Demokratų partijos dokumentų, juos suredaguos, o tada paviešins.
Kremlių palaikanti programišių grupuotė „CyberBerkut“ buvo pavogusi dokumentus iš George'o Soroso labdaros „Open Society Foundations“, o tada juos redagavo, kad sudarytų įvaizdį, jog amerikiečiai rėmė Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną.
Yra didelė tikimybė, kad artėjant rinkimams programišiai vėl imsis panašios taktikos, kad suburtų didesnį palaikymą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu draugiškus santykius palaikančiam D.Trumpui.
Lauks dvikovos ant scenos
Ketvirta problema laukianti H.Clinton yra apklausų tikslumas. Apklausos apie tai, kurį kandidatą amerikiečiai palaiko nėra 100 proc. tikslios. Dalis tyrimų centrų nuvertina, kiek palaikymo iš tiesų turi D.Trumpas.
Pavyzdžiui, apklausas vykdantys ekspertai įsitikinę, kad rinkimų dieną balsuoti ateis mažokai baltaodžių vyrų, kurie yra pagrindiniai D.Trumpo rėmėjai. Tačiau per pačius rinkimus balsuojančių amerikiečių skaičius gali būti visai kitoks nei prognozuojama.
Taip pat yra galimybė, kad dalis apklaustų amerikiečių gėdijasi prisipažinti, jog ketina balsuoti už aštrių pasisakymų nestokojantį D.Trumpą. Būtent šie „slapti“ respublikono gerbėjai gali atnešti jam pergalę.
Penktoji ir paskutinė didelė kliūtis H.Clinton yra kandidatų į prezidento postą debatai. Pirmieji tokie debatai bus rengiami rugsėjo 26-ąją ir numanoma, kad juos stebės 70-80 mln. amerikiečių.
Nors D.Trumpas kasdien sulaukia kritikos dėl prieštaringų komentarų, užlipęs ant scenos jis yra charizmatiškas ir gabus oratorius, nei iš tolo nenusileisiantis H.Clinton.
Vienas stipriausių D.Trumpo ginklų yra jo nenuspėjamumas ir gebėjimas apstulbinti savo priešininkus. Bet kokia H.Clinton klaida debatuose jai gali kainuoti daugiau palaikymo nei D.Trumpui.
