Kodėl Jungtinė Karalystė delsia išstoti iš ES?

Jungtinę Karalystę, Europą ir tarptautinę finansų rinką apgaubė nežinomybės šešėlis.

Euroskeptikai bijo, kad naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pernelyg ilgai dels pasitraukti iš ES, o tuo metu narystės Bendrijoje šalininkai toliau svajoja apie antrąjį referendumą.

Naujų vilčių dėl nepriklausomybės turintys škotų politikai susierzinę dėl anglų klajojimo tamsoje be žiburio, o Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas vakar jau tiesmukai pareiškė, kad britams metas paskubėti krautis lagaminus.

Nerimsta ir investuotojai – jie jau ieško gardesnių kąsnelių, nei gali pasiūlyti Londono Sitis.

Th.May užimdama premjero postą aiškiai pabrėžė, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“: britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos bus neišvengiamas, joks antras referendumas šiuo klausimu nė iš tolo nebus svarstomas.

Ji žadėjo, kad suformuota nauja Konservatorių partijos vyriausybė dės visas įmanomas pastangas vykdyti piliečių demokratinę valią.

Nuo birželio 23-iosios referendumo dėl „Brexit“ prabėgus kiek daugiau nei dviem su puse mėnesio Th.May užtikrintas tonas jau nebenuramina politikų, investuotojų ir partnerių Vakaruose.

Atrodo, kad pati premjerė apie savo gimtinės ateitį greičiausiai žino tiek pat, kiek ir jie, – vis dar nieko konkretaus.

Th.May nesugeba suformuluoti aiškios strategijos dėl britų bėgimo iš Bendrijos ir nedrįsta inicijuoti ES Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio, be kurio negali oficialiai prasidėti pasitraukimo procesas.

Ir vis dėlto kartojama ta pati retorika: pasitraukimas įvyks, tiesa, niekas nežino, kaip, kada ir su kokiomis ekonominėmis bei politinėmis pasekmėmis. Th.May delsimą pridengia tvirtindama, kad būtų kvaila atskleisti visus savo planus iš anksto.

Jungtinėje Karalystėje „Brexit“ sukelta audra vėl ėmė įgauti pagreitį.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon šią savaitę kritikavo valdžią ir kaltino neskaidriomis derybomis dėl pasitraukimo, kai Th.May atsisakė detalizuoti planus dėl narystės ES bendrojoje rinkoje.

„Mes nepriimsime jokių sprendimų tol, kol nesame pasirengę, ir neatskleisime savo ketinimų iš anksto, – aiškino Th.May. – Neketiname nuolatos komentuoti kiekvienos derybų proceso naujovės.“

Ministrės pirmininkės vengimas atsakyti į klausimus nieko netenkino. N.Sturgeon pareiškė, kad „nederėtų palaikyti nežinios rūko virš Jungtinės Karalystės vyriausybės pozicijos derybose“.

Pasak jos, nesugebėjimas atsakyti, ar britai liks bendrojoje rinkoje, parodė, kad vyriausybė dangstė savo neišmanymą, ką daryti dėl „Brexit“.

62 procentai škotų referendume balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje, o dabar Škotija ieško būdų, kaip išlikti Bendrijoje, ir svarsto surengti dar vieną referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.

2014-aisiais rengtame referendume dauguma škotų nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje, tačiau po „Brexit“ vėl įsižiebė nepriklausomybės siekis.

Th.May spaudė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas. Per vizitą Dauningo gatvėje jis premjerei pasakė, kad viskas dabar priklauso nuo pačių britų, ir paprašė jos patikslinti, kada bus inicijuotas 50-asis straipsnis.

D.Tuskas tebuvo vienas iš daugelio politikų, teigusių, kad išstojimo iš ES procesą derėtų pradėti „kaip įmanoma anksčiau“.

Per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Italija ir Japonija ragino britus apsispręsti, o JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad amerikiečiams prekyba su ES svarbesnė už naujų santykių su Jungtine Karalyste formavimą.

O Th.May tvirtino, kad, kai nuspręs atlikti reikiamas procedūras dėl 50-ojo straipsnio, tai darys be jokio balsavimo Parlamente.

Bet net tai vargu ar suteiktų aiškumo, mat jį parašęs teisininkas Jeanas Claude’as Pirisas teigė, jog visada galima savo sprendimą pakeisti. Jis, kaip ir dauguma ekspertų, perspėjo, kad išstojimas iš ES britams atneštų „15 metų ekonominio skausmo“.

„50-ajame straipsnyje nėra jokios nuostatos, draudžiančios pakeisti savo sprendimą po to, kai jį inicijuoji, – kalbėjo J.C.Pirisas. – Niekas nemanė, kad šį straipsnį kada nors prireiks įgyvendinti, tačiau žmonės svarstė, jog juo pasinaudoti labiausiai būtų linkusi Jungtinė Karalystė, kuri visados vieną koją laikė tarpduryje.“