Kaip rodo visuomeninio transliuotojo prognozės, antiislamiška
AfD surinko apie 14 proc. balsų sostinėje, kuri ilgai didžiavosi
esanti modernus, spalvingas ir multikultūrinis miestas.
Tvirti AfD rezultatai, ypač šio didžiulio miesto buvusiuose
komunistiniuose rytuose rajonuose, rodo, kad ši partija yra
laimėjusi regioninių parlamentų vietų jau dešimtyje iš 16
Vokietijos žemių, nors niekur neperėmė vadovavimo.
Nacionalinio parlamento rinkimai vyks ateinančiais metais.
A.Merkel centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga
(CDU) surinko tik 17,5 proc. balsų, o šis rezultatas sostinėje jai
buvo pats prasčiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir
Berlyno sienos griūties. Tikėtina, kad krikščionys demokratai
šioje žemėje nebedirbs koalicijoje su Socialdemokratų partija,
laimėjusia apie 22 proc. balsų.
Per rinkimų kampaniją nuolat skolų slegiamame 3,5 mln.
gyventojų turinčiame mieste daugiausiai dėmesio buvo skiriama
vietos problemoms. Gyventojai skundėsi prastomis viešosiomis
paslaugomis, nutriušusiais mokyklų pastatais, vėluojančiais
traukiniais ir būsto stygiumi, taip pat rūpesčių keliančiu
migrantų antplūdžiu.
Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika praeitais metais priėmė
apie milijoną prieglobsčio ieškotojų, o per 70 tūkst. jų atvyko
į Berlyną. Tūkstančiai šių žmonių tebėra apgyvendinti
didžiuliuose angaruose buvusiame nacių pastatyto Tempelhofo oro
uosto komplekse, atlikusiame svarbų vaidmenį aprūpinant Vakarų
Berlyną oru Šaltojo karo metais.
Berlyno meras socialdemokratas Michaelis Muelleris prieš balsavimą perspėjo, kad tvirtas AfD pasirodymas
„pasaulyje būtų vertinamas kaip dešiniųjų ir nacių atgimimas
Vokietijoje“.
„Nuo nulio iki dviženklių skaičių“
Šis balsavimas žymi dar vieną svarbų laimėjimą neseniai
susikūrusiai AfD, pagal savo ksenofobišką ideologiją panašiai į
Prancūzijos „Nacionalinį frontą“ arba ultradešiniuosius populistus
Austrijoje ir Nyderlanduose.
„Nuo nulio iki dviženklių skaičių – to Berlyne dar nebuvo“, –
džiūgavo pagrindinis AfD kandidatas Berlyne Georgas Pazderski
(Georgas Pazderskis). Jis prognozavo, kad rinkėjai ateinančiais
metais pašalins iš valdžios A.Merkel plačią nacionalinę
dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją.
„Atkeliavome į sostinę“, – sakė viena iš šios partijos
lyderių Beatrix von Storch, reikšdama
džiaugsmą dėl šios „didžiulės sėkmės“.
A.Merkel CDU, turinti daugumą nacionaliniame parlamente, Berlyne
dirbo kaip mažesnioji koalicijos narė su M.Muellerio SPD –
tradiciškai stipriausia partija šiame mieste.
M.Muelleris atmetė galimybę sudaryti naują koaliciją su CDU ir
veikiau bus linkęs suvienyti jėgas su Žaliųjų partija arba
Kairės partijos (Die Linke). Abi jos surinko maždaug po 15 proc.
balsų.
Tokia „raudona-raudona-žalia“ koalicija, kaip tikisi jos narės,
gali kada nors ateiti į valdžią federaliniu lygmeniu.
Tuo tarpu A.Merkel, patyrusi skaudų pralaimėjimą AfD per kitus
regioninius rinkimus, vykusius prieš dvi savaites, bus dar labiau
spaudžiama „paaiškinti savo nacionalinę strategiją“, verslo
dienraščiui „Handelsblatt“ sakė Berlyno laisvojo universiteto
analitikas Gero Neugebauer.
Mainco universiteto analitikas Kai Arzheimeris taip pat prognozavo didesnę įtampą tarp CDU ir jos seserinės
Bavarijos partijos – CSU, bet pabrėžė, kad šis aljansas vargu ar
pakeis savo pagrindinę kandidatę A.Merkel.
„Kelti šį klausimą likus metams iki federalinių rinkimų
būtų savižudybė, juolab kad CDU neturi jokio įtikinamo
įpėdinio“ dabartinei kanclerei, aiškino jis.
Tačiau CSU Bavarijos finansų ministras Markus Soederis paleido salvę, pareiškęs, kad A.Merkel vyriausybė
privalo „atgauti piliečių palaikymą pabėgėlių klausimu ir
pagaliau griežtai apriboti imigraciją bei susitvarkyti su saugumo
problemomis“.