Po trečiadienį įvykusio įtempto Saugumo Tarybos posėdžio JAV
valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos
užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl surems ietis dėl
Sirijos, ketvirtadienį susitikus maždaug 20 šalių atstovams
Sirijos konflikto sprendinio paieškai.
Tarptautinės Sirijos paramos grupės ketvirtadienio susitikimo
išvakarėse J.Kerry ir S.Lavrovas apsikeitė aštriais kaltinimais
dėl sužlugdytų anksčiau šį mėnesį sutartų paliaubų. Jie
kaltino vienas kitą paliaubų pažeidimais.
J.Kerry ragino nutraukti visų karo lėktuvų skrydžius virš
teritorijų, kuriomis nusidriekę humanitarinę pagalbą gabenančių
vilkstinių maršrutai. Tuo tarpu S.Lavrovas siūlė trim dienoms
sustabdyti visus kovos veiksmus, kad būtų atgaivintos paliaubos.
Ketvirtadienio susitikimo išvakarėse per viešus debatus dėl
Sirijos J.Kerry ir S.Lavrovas, atsisakę visų diplomatinių
subtilybių, piktai kaltino vienas kitą dėl paliaubų žlugimo bei
siūlė tik trumpalaikes priemones kraujo liejimui sustabdyti.
Saugumo Tarybos posėdyje, kuris, kaip planuota anksčiau, turėjo
būti skirtas rugsėjo 9 dieną pasirašytoms paliauboms įtvirtinti,
didžiosios pasaulio šalys apgailestavo, kad konfliktas gali
užsitęsti, daugėjant atakų prieš humanitarinės pagalbos
darbuotojus. Visos Tarybai priklausančios valstybės siekė, kad
būtų atgaivintas susitarimas dėl paliaubų, tačiau tai tik dar
kartą parodė, kodėl joms ilgiau nei penkerius metus nesiseka
sustabdyti Sirijos pilietinio karo.
„Tartum visi siekiame to paties tikslo. Girdžiu tai vėl ir
vėl“, – sakė pastebimai įpykęs J.Kerry, kreipdamasis į
Saugumo Tarybą.
„Visi šia sėdi ir sako: „Norime vieningos Sirijos;
sekuliarios, gerbiančios visų žmonių teises Sirijos, kurioje
žmonės galėtų rinkti savo lyderius“. Tačiau mes esame visiškai
nepajėgūs susėsti prie stalo, pasikalbėti apie tai ir tai
įgyvendinti“, – sakė valstybės sekretorius.
Vašingtonas ir Maskva anksčiau buvo surėmę ietis dėl kelių
rezoliucijų projektų, kuriuose buvo kritikuojama Sirijos
vyriausybė. Tuo tarpu trečiadienio posėdžio darbotvarkėje nebuvo
netgi siūlymų dėl naujų veiksmų, todėl dvi valandas trukęs
posėdis tapo savotišku apšilimu prieš ketvirtadienio susitikimą,
kuriame, be S.Lavrovo ir J.Kerry, dalyvaus jų kolegos iš keliolikos
Europos ir arabų valstybių.
J.Kerry negailėjo kaltinimų Rusijai ir pliekė ją už
„cinišką reakciją“ į 20 civilių gyvybių nusinešusį šios
savaitės antskrydį prieš humanitarinės pagalbos konvojų; tai
pakurstė „rimtų abejonių“ dėl Rusijos ir Sirijos pasirengimo
laikytis paliaubų.
JAV įsitikinusios, kad smūgiavo rusų lėktuvas, sakė vienas
aukšto rango amerikiečių pareigūnas, prašęs neviešinti jo
vardo.
Rusija atmetė šiuos JAV kaltinimus, bet J.Kerry atkreipė
dėmesį į skirtingas jos versijas apie, kas galėjo nutikti.
Pasak valstybės sekretoriaus, pirmiausia Rusijos prezidento
Vladimiro Putino atstovas spaudai tą ataką pavadino „būtinu
atsaku“ į tariamą su „al Qaeda“ susijusių kovotojų puolimą
kažkur kitur Sirijoje. Vėliau, kaip sakė J.Kerry, Rusijos
ambasadorius pareiškė, kad pajėgos atakavo kitą rajoną.
Dar po kurio laiko Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad
humanitarinės pagalbos konvojų lydėjo pikapu su minosvaidžiu
važiavę kovotojai, sakė valstybės sekretorius ir pridūrė, jog to
nepatvirtina jokie įrodymai.
Dar vėliau Gynybos ministerija paneigė bet kokias Rusijos ar
Sirijos sąsajas su šiuo antskrydžiu, o žinybos atstovas spaudai,
pasak J.Kerry, pateikė paaiškinimą, kad „maistas ir vaistai
tiesiog savaime užsiliepsnojo“.
„Tai ne pokštas“, – sakė J.Kerry ir paragino liautis
žaisti „žodžių žaidimus, kuriai bandoma išsisukti nuo
atsakomybės ar pasirinkimų, susijusių su karu ir taika, gyvenimu ir
mirtimi“.
Valstybės sekretoriaus žodžiai kirtosi su dar vienu Rusijos
vyriausybės pareiškimu, esą tuo metu, kai buvo atakuotas
humanitarinės pagalbos konvojus, netoliese skraidė JAV vadovaujamos
koalicijos bepilotis orlaivis „Predator“. Pentagonas nurodė, kad
tuo metu tame rajone neskraidė jokie dronai.
Šis J.Kerry pasisakymas buvo vienas griežčiausių Maskvos
atžvilgiu, jam einant valstybės sekretoriaus pareigas; jis
persunktas pykčio ir užgaulaus tono.
Tačiau buvo pateiktas ir vienas konkretus pasiūlymas
diplomatinėms viltims atgaivinti: nutraukti visos karinės aviacijos
skrydžius svarbiuose rajonuose, kad būtų saugūs humanitarinės
pagalbos gabenimo maršrutai Sirijos šiaurėje. Kol kas neaišku, ar
Rusija ir Sirija tam pritars.
Kiek anksčiau už J.Kerry aštrių žodžių Vašingtonui
pažėrė S.Lavrovas. Abiejų pasisakymai atspindi, kad praėjus 12
dienų nuo J.Kerry ir S.Lavrovo susitarimo dėl paliaubų Sirijoje ir
galimos JAV ir Rusijos karinės partnerystės kovoje su „Islamo
valstybe“ ir „al Qaeda“, pasitikėjimo tarp šalių nebeliko.
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių sveikino tą
susitarimą, bet paliaubos neilgai trukus žlugo, vėl įsiplieskė
smurtas. Vienas iš priešpriešą padidinusių veiksnių buvo
atsitiktinis JAV aviacijos smūgis, nusinešęs per 60 Sirijos karių
gyvybių.
S.Lavrovas, kurio šalis padėjo Sirijos vyriausybei sustiprinti
savo pozicijas, tvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms tenka didžiausia
atsakomybė pastangose pasiekti taiką, nes Amerika žadėjo atskirti
nuosaikiosios opozicijos pajėgas nuo teroristų.
Jis ragino JT išplėsti teroristinių organizacijų sąrašą ir
įtraukti į jį kai kurias grupuotes, priklausančias JAV palaikomos
sukilėlių koalicijos kraštutiniam sparnui. Maskva taip pat reiškė
pasipiktinimą dėl minėto klaidingo Vašingtono smūgio, sakydama,
kad šis aktas yra „piktinantis pažeidimas“.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat priminė virtinę paliaubų
pažeidimų, kurios padarė JAV palaikomi sukilėliai netoli
šiaurinio Alepo miesto. Aiškiai taikydamas įgelti Vašingtonui, jis
pareiškė, kad Sirijos konfliktas, kaip ir chaosas Irake bei
Libijoje, yra užsienio karinių intervencijų ir „politinės
inžinerijos“ „tiesioginė pasekmė“.