JAV erzinimas ilgametei jos partneriai Turkijai atrodytų visiškai nenaudingas. Tačiau po nepavykusio perversmo liepos mėnesį šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas akivaizdžiai rodo ieškantis palaikymo ne kur nors kitur, o būtent Rusijoje.
Tad nenuostabu, kad netrukus po liepos įvykių R.T.Erdoganas paskelbė apsilankysiantis Rusijoje ir bandysiąs „gerinti abiejų šalių santykius“.
Rugpjūtį įvykęs susitikimas nebuvo bergždžias. Ankaros politikos centro direktorius ir buvęs Turkijos ambasadorius Londone Ahmetas Unalas Cevikozas „Lietuvos rytui“ dar liepos mėnesį teigė, jog santykių normalizavimo procesas tarp Rusijos ir Turkijos jau pradėtas.
„Tai naudinga abiem šalims tiek dėl ekonomikos ir prekybos, tiek dėl žmonių. Kasmet į Turkiją atvykdavo maždaug 4 mln. turistų iš Rusijos. Kai šios šalies valdžia nusprendė nebeleisti gyventojams vykti į Turkiją, tai labai neigiamai paveikė mūsų turizmo sektorių. Bet dabar padėtis gerėja“, – aiškino A.U.Cevikozas.
Kad Rusijos ir Turkijos santykiai šiltėja, sunku būtų nepastebėti. Pirmadienį abiejų šalių lyderiai ir vėl susitiko – šį kartą Stambule. Susitikimą abi šalys įvertino teigiamai, mat susitarta ir dėl dviejų dujotiekių statybos, ir dėl veiksmų Sirijoje.
Sudėtingas Sirijos klausimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jis su Turkijos prezidentu R. T.Erdoganu susitarė dėl būtinybės Sirijos Alepo miestui teikti humanitarinę pagalbą.
Tai įvyko tuo metu, kai nesutarimai dėl padėties Sirijoje tarp Rusijos ir JAV pasiekė aukščiausią lygį. Praėjusią savaitę JAV pranešė nutraukiančios pastangas įtikinti Rusiją paspausti Sirijos režimą laikytis paliaubų.
„Visų kantrybė dėl Rusijos išseko“, – sakė žurnalistams Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas. JAV taip pat paskelbė, kad atsisakoma planų steigti bendrą JAV ir Rusijos karinę grupę kovai su džihadistais.
Tačiau Maskva įnirtingai laikosi savo – antradienį pažėrė kaltinimų, esą ne ji, o Vašingtonas kaltas dėl abiejų šalių nesugebėjimo susitarti Sirijos klausimu. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas pareiškė, kad JAV nesugebėjo arba nepanoro rasti kompromiso. Taip pat esą nepajėgi bendradarbiauti atlaisvinant kelią į Alepą, kuriuo ten gyvenančius žmonės galėtų pasiekti humanitarinė pagalba.
„Mes padarėme viską, kad bendradarbiavimas Sirijos klausimu būtų įmanomas, tačiau nuolatos susidurdavome su naujais JAV reikalavimais ir sąlygomis“, – tikino A.Antonovas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pasiekta pavojinga riba
O štai susitarti su Turkija Kremliui, regis, pavyksta vis geriau. Turkijai netrukdo ir tai, kad Jungtinių Tautų Saugumo taryba ragina Rusiją nutraukti Alepo bombardavimą ir netgi kalba apie galimus „karo nusikaltimus“, mat antskrydžių metu jau žuvo daugybė civilių.
Turkijai tai nesutrukdė tartis su Rusija dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Alepui. Tam pačiam, kurį rusai ir bombarduoja.
Pirmadienį paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, reaguodamas į susidariusią padėtį dėl Sirijos, perspėjo, kad pasaulis pasiekė „pavojingą ribą“.
„Nenorėčiau teikti konkrečių receptų, bet noriu pasakyti: reikia sustoti. Mums reikia atnaujinti dialogą. Jo sustabdymas buvo didžiausia klaida“, – pridūrė jis.
Tačiau nepanašu, kad dialogas tarp Rusijos ir Vakarų bus atnaujintas šiandien ar rytoj. Priekaištų abi pusės viena kitai turi vis daugiau. O tuo metu pasaulis stebi, kaip Stambulas artėja link Maskvos.
„Turkijos ir Rusijos santykiai visada buvo geri. Maža to – šalims visada buvo būtina palaikyti gerus santykius, bendradarbiauti“, – teigė A.U.Cevikozas.
Buvęs ambasadorius įsitikinęs: Turkija neturi kitos išeities, tik bendradarbiauti su Rusija. O ir NATO šalys esą taip pat turėtų ieškoti tokios galimybės.
„NATO šalys turėtų pradėti dialogą su Rusija. Būtina ieškoti naujos strategijos ir naujo supratimo. Negalime grįžti į Šaltojo karo laikus ir nubrėžti naujos linijos, kuri skiria pasaulį į Vakarus ir Rytus“, – tvirtino A.U.Cevikozas.