V.Putinas per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu gaivino santykius, kurie jau kone metus buvo itin banguoti.
Rusijos ir Turkijos lyderiai iš pradžių pirmadienį sėdėjo Pasaulinio energetikos kongreso pirmoje eilėje ir laidė vienas kitam pokštus demonstratyviai prieš kameras rodydami, jog vėl puikiai sutaria. Vėliau jie susitiko dvišalių derybų.
Abu lyderiai pasiekė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Turkijos srautas“ statybos.
Šis projektas – kaip ir visi kiti Rusijos darbai su turkais – buvo įšaldytas 2015 m. gruodį, labai pašlijus Maskvos ir Ankaros santykiams po pernai metų incidento, kai Turkija numušė Rusijos naikintuvą.
Pagal susitarimą numatyta iki 2019 m. gruodžio nutiesti dvi magistralinio vamzdyno atšakas Juodosios jūros dugnu. O Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ vakar jau gavo nurodymą nustatyti konkretų Turkijai taikomos nuolaidos už tiekiamas dujas dydį.
Naujasis dujotiekis leistų rusiškoms dujoms pasiekti Vakarų rinką nenaudojant egzistuojančių Rusijos dujotiekių per Rytų Europą. Tai leistų Maskvai nutraukti dujų tiekimą kaimyninėms valstybėms nesutrikdant prekybos su Vakarų valstybėmis – kaip kad Italija ar Austrija. Tokį planą Kremlius siekė įgyvendinti jau daug metų.
Be to, lyderiai pasikalbėjo ir apie Siriją. Rusijos prezidentas V.Putinas išdidžiai pareiškė, kad jis su Turkijos prezidentu R.T.Erdoganu susitarė dėl būtinybės Sirijos Alepo miestui teikti humanitarinę pagalbą.
Ankaros ir Maskvos lyderiai dabar siekia parodyti, kad jie nėra izoliuoti, nebijo Vakarų ir yra pagrindiniai žaidėjai Sirijoje ir būtent jie nulems karo draskomos šalies likimą. Mat tiek V.Putinas, tiek R.T.Erdoganas turi nemenkų nesutarimų su Vašingtonu. JAV nutraukė bendradarbiavimą su Maskva dėl Sirijos ir apkaltino rusus vykdant karo nusikaltimus.
O Turkijos prezidentas buvo pasmerktas Vakarų dėl nedemokratiško valstybės aparato valymo po nepavykusio liepos mėnesio perversmo. Be to, amerikiečiai kovoje su „Islamo valstybe“ palaiko kurdus, o R.T.Erdoganas juos laiko teroristais ir grėsme nacionaliniam saugumui.
Po nepavykusio perversmo R.T.Erdogano veiksmus vis labiau palaiko V.Putinas, kuriam bet kokie įtrūkiai NATO bloke – jo narė yra ir Turkija – yra naudingi.
Kad Rusijos prezidento dėmesys Turkijai šiuo metu padidėjęs, rodo ir pirmadienio susitikimas: į energetikos konferenciją Stambule Kremlius galėjo nusiųsti ir ministrą, tačiau nutarė važiuoti pats.
„Tai reiškia, kad V.Putinas norėjo aptarti regiono problemas akis į akį su R.T.Erdoganu. O tai yra ypač svarbu, atsižvelgiant į dabartinę Maskvos ir Vašingtono įtampą, – aiškino Rusijos strateginių studijų institute dirbanti Ana V.Glazova. – Rusija ir Turkija yra kaimynės, todėl turės arba bendradarbiauti, arba konkuruoti.
Dabartinė situacija, dėl kurios abi valstybės turi bėdų su JAV, jas tik suartina.“ („The Washington Post“, LR)