Kijevo taksistas pratrūko: „Kas sugalvojo nugriauti Žaliojo tilto skulptūras?“

„Žinote, revoliucijas sukelia vieni, tada jomis naudojasi kiti, o treti susišluoja visą naudą ir nuopelnus“, – savo filosofija apie permainų laikus dalijosi Kijeve sutiktas taksistas Andrejus.

Beprotišku greičiu apynauju „Volkswagen“ automobiliu, kurio visi langai aklinai tamsinti, lėkdamas nuo transporto dūstančiomis Ukrainos sostinės gatvėmis jis skubėjo pasidalinti, kaip pats teigė, „susivokiančių situacijoje“ ukrainiečių nuoskaudomis.

„Kai prasidėjo Euromaidanas, mano visa šeima išėjo ir buvo ten, – mostelėjo ranka per petį Andrejus į Nepriklausomybės aikštės pusę. – Žinoma, mes buvome taikūs protestuotojai, ant barikadų nelipome, bet buvo žmonių, kurie per savo patiklumą ir naivumą prarado sveikatą.

Tie, kurie iškilmingai žygiavo Nepriklausomybės dienos parade, – didvyriai, o tie, kurie tiesiog ten sveikatą prarado, kas juos prisimena?“

Andrejus naktimis važiuodavo į miestą ir neatlygintinai veždavo protestuotojus, todėl gali papasakoti begalę istorijų.

„Kartą vežiau iš Maidano aikštės vaikiną, kuris buvo sužeistas ir jam skubiai reikėjo į ligoninę. Kai nuvykome, jis man davė 70 grivinų (2,42 euro) ir dar pyko, kad laikau jį kokiu luošiu.

Pamaniau, jaunas ir toks principingas. Atsakiau, kad nereikia, tegul pasilieka tuos pinigus arba paaukoja paramą rinkusiems savanoriams. Tik vėliau pradėjo aiškėti, kad toli gražu ne visi paramos rinkėjai iš tiesų buvo kilnių tikslų turintys entuziastai, – revoliucija naudojosi ir įvairaus plauko sukčiai“, – pasakojo taksistas.

Anot taksisto, vis dėlto didžiausi sukčiai – tie, kurie sėdi valdžioje.

„Ar kada nors buvote Mežigorjėje (buvusioje Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje. – Red.)? Dabar ten muziejus.

Tai tikrų tikriausias paminklas korupcijai“, – paleidęs vairą rankomis mostagavo taksistas.

Andrejus tikino, kad nors iš ten viskas buvo išgrobta ir išvežta, pavyzdį buvęs prezidentas suspėjo parodyti daug kam: dabar kai kurių rezidencijų aukštos tvoros slepia dar įspūdingesnius turtus.

„Vogti reikia tiek, kiek per gyvenimą gali išleisti, o ne penkiems gyvenimams į priekį, betgi žmonėms vis negana“, – ramiu veidu konstatavo vairuotojas.

Piktino Andrejų ir tai, jog prieš Nepriklausomybės dieną Kijevo gatvėse valstybinių vėliavų spalvomis dekoruotais stendais buvo uždangstyti kai kurie sovietmetį menantys paminklai.

Išgirdęs, kad Vilniuje nebeliko Žaliojo tilto skulptūrų, pratrūko: „Jeigu mes sugalvotume nuimti kūjo ir pjautuvo simbolius nuo savo žymiojo Patono tilto per Dnieprą, iš viso nieko neliktų. Neliktų pačios idėjos.“

Taksistas piktinosi ir net perklausė, ar nuimti skulptūras nuo tilto Vilniuje nebuvo vienašališkas miesto valdžios sprendimas.

Į komplimentus, kad Kijevas yra švarus ir tvarkingas miestas, pašnekovas reagavo su šypsena: „Žinote, čia mes europėjame, tiesa, nelabai sėkmingai. Jūs ten, Europoje, laikotės taisyklės, kad švaru ten, kur nėra šiukšlių, o pas mus su popiergaliu rankoje gali ir namo parkulniuoti – tiesiog nebus kur jo išmesti. Žinoma, miesto centras atrodo gerai, bet nuvažiuotumėte į senuosius miegamuosius rajonus – nors filmą filmuok apie sovietmetį.“

Netrukus jis pasiteiravo, ar kelių dienų apsilankymas Ukrainos sostinėje paliko gerą įspūdį, o išgirdęs teigiamą atsakymą, pridūrė, kad taip ir turi būti – broliškos tautos esame.

Ukrainos sostinė pranoksta bet kokius taupių turistų lūkesčius, mat maisto produktų kainos nuo lietuviškų skiriasi vos ne dvigubai, tačiau tai galioja tik pačioje Ukrainoje ir kaimyninėje Moldovoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms.

Štai Ukrainoje sunokusio meliono kilogramas kainuoja apie 12 euro centrų, o Moldovoje išauginti persikai – apie 40 euro centų už kilogramą.

Dairantis po gėrimų skyrių taip pat į akis krinta itin maža degtinės kaina – litras kazokiškos gorilkos padailintame suvenyriniame butelyje kainuoja vos apie 3 eurus, tiesa, šalia pūpsančio suomiškosios „Finlandia“ kaina net šiek tiek didesnė nei Lietuvoje – apie 17 eurų.

Plačiau piniginę Ukrainoje gali atverti ir gruziniškojo „Borjomi“ mėgėjai, mat butelis šio mineralinio vandens prekybos centre kainuoja apie 70 euro centų.

Tikru kainų rekordininku ir turistų džiugintoju reikėtų vadinti Kijevo funikulierių – mat kėlimasis iš Dniepro krantinės į miesto centre esantį parką kainuoja 3 grivinas (10 euro centų).

Brangiau atsieis 1,5 valandos ekskursija turistiniu autobusu po žymiausias Kijevo vietas – teks piniginę palengvinti 250 grivinų (maždaug 9 eurais), bet tai pigu, palyginus šią kainą su tokia pat pramoga kituose Europos miestuose.