Vladimiro Medinskio istorijos disertacija, kurioje nagrinėjamos užsienio nuomonės apie viduramžių Rusiją, ilgą laiką erzino vietos istorikus, kurie tvirtino, kad tai yra prastas, mokslinės vertės neturintis darbas ir kad jo nebuvo galima leisti apsiginti. Šiemet jie pagaliau pateikė prašymą atšaukti ministro mokslinį laipsnį.
Skandalas dėl ministro disertacijos yra naujausias pavyzdys Rusijos intelektualų priešinimosi tam, ką jie vadina išsikerojusiu sukčiavimu akademiniuose sluoksniuose ir rimtų studijų nuvertinimu valdant prezidentui Vladimirui Putinui.
„Medinskio disertacija yra skandalinga, tikra parodija“, – sakė su disertacijomis susijusį sukčiavimą demaskuojančios mokslininkų grupės „Dissernet“ aktyvistas Ivanas Babickis, kuris padėjo dviem istorijos profesoriams pateikti oficialų skundą.
Skundas, kuriame sakoma, kad V.Medinskio darbo „iš principo negalima laikyti istorijos tyrimu“, privertė švietimo ministrą nusiųsti šią disertaciją patikrinti.
Tarp akį rėžiančių disertacijos klaidų yra V.Medinskio mintis, kad katalikybė nėra krikščionybės dalis. Be to, neatrodo, jog V.Medinskis žinotų, kad Danija yra Skandinavijoje. Jis taip pat tiesiai pareiškia, kad kokio nors istorinio fakto vertę reikėtų apibrėžti remiantis tuo, ar jis atitinka Rusijos nacionalinius interesus.
Prieš šią 2011 metų disertaciją 46 metų ministras, kuris taip pat turi politologijos daktaro laipsnį, neskelbė mokslinių straipsnių kitomis istorijos temomis. Po disertacijos jis taip pat nėra nieko publikavęs, sakė I.Babickis.
2012 metais paskirtas V.Medinskis rėmė savotišką nacionalistinį požiūrį į Rusijos istoriją, kuris atitinka valdant V.Putinui skatinamas nuotaikas.
Pernai jis susiginčijo su Rusijos valstybės archyvo vadovu ir gynė Antrojo pasaulinio karo istoriją apie 28 panfiloviečius – legendinį Maskvą gynusį pulką, kuris, kaip atskleidė Archyvas, buvo reporterių išgalvotas sovietinės propagandos mitas.
Ginčas baigėsi tuo, kad Archyvo vadovas Piotras Mironenka atsistatydino iš savo posto. Žmones, kurie kėlė klausimus dėl 28 panfiloviečių istorijos, V.Medinskis pavadino „šunsnukiais“.
Kol kas V.Medinskiui sekėsi ir dėl disertacijos: darbo pakartotinis svarstymas iš pradžių buvo atidėtas, tada jį sustabdė vyriausybinis mokslinių laipsnių tvirtinimo komitetas.
„Mūsų tikrovės veidrodis“
Rusijos istorikai, kuriems nusibodo „politiškai motyvuotos atakos“ ir „neteisingos bei absoliučiai obskurantiškos publikacijos“, 2014 metais įsteigė Laisvąją istorijos draugiją profesionalų solidarumui skatinti.
Vienas „Dissernet“ įkūrėjų Andrejus Rostovcevas sakė, kad įvairių sričių mokslininkai taip pat buriasi kovai su disertacijų plagijavimu – reiškiniu, kuris didžiuliu mastu graužia socialinius mokslus.
Sritys, kurias ypač temdo sukčiaujant apgintos disertacijos, yra ekonomika, švietimas, medicina ir teisė, problema yra paplitusi tarp pareigūnų, kurie moksliniais laipsniais siekia „pastiprinti“ savo įrašus dėl kvalifikacijos.
„Suklastotų disertacijų paveikslas yra mūsų tikrovės veidrodis“, – sakė A.Rostovcevas, turėdamas omenyje ir bendrai visoje visuomenėje išsikerojusią korupciją.
Atsitiktinai pasirinkus kokią nors ekonomikos disertaciją, yra penkių proc. tikimybė, kad tai bus nukopijuotas darbas, rodo „Dissernet“ tyrimas. Tarp Rusijos Dūmos deputatų tokia tikimybė yra 41 procentas.
Suklastotos disertacijos nėra vien Rusijos problema, bet „svarbu tai, kaip sistema reaguoja“, sakė A.Rostovcevas.
„Netikrų akademikų, kurie yra pasirengę būti samdomi, gamyba, šis melo gamybos mechanizmas – tai dalykai, kuriuos vyriausybė instituciškai remia. Tai nėra kažkokia juodoji rinka“, – sakė jis.
Kova su šia sistema gali būti rizikinga – štai kodėl akademikai taip ilgai tylėjo.
„Žmonės bijo represijų, nes tai nusikalstamas verslas“, – sakė A.Rostovcevas.
Balandžio mėnesį jis savo virtuvės lange aptiko kulkos pramuštą skylę. „Ji yra devintame aukšte, o perimetras saugomas, tad kažkas taikėsi iš toli“, – sakė jis. Į policiją jis nesikreipė, nes mano, kad tai būtų laiko švaistymas.
„Rusija praranda smegenis“
„Dissernet“ sulaukė nebylaus pritarimo iš kai kurių pareigūnų. Tarp jų yra buvęs švietimo ministras, uždaręs daug korumpuotų disertacijų tarybų, kurios, kaip buvo žinoma, dalijo laipsnius už visiškai nuplagijuotus tekstus ar išvis nereikalavo jokių disertacijų.
Kaip elgsis dabartinis ministras, dar neaišku, sakė A.Rostovcevas. Tačiau viena yra aišku: pinigai moksliniams tyrimams mažės vyriausybei dėl ekonominės krizės bandant mažinti išlaidas.
Rugsėjo mėnesį apkarpymai paskatino Rusijos mokslų akademijos darbuotojus rengti protestus, kurie truko savaitę.
„Finansavimas mokslui nuolat mažėja“, – sakė genetikė Svetlana Borinskaja, kuri dirba genomo analizės laboratorijoje Genetikos institute, bet taip pat dalyvauja mokslo populiarinimo projektuose.
„Mokslininkams sunku kovoti su politizuotu pseudomokslu, drauge ar individualiai“, – sakė ji.
„Rusija praranda smegenis, – sakė ji, turėdama omenyje jaunų kvalifikuotų mokslininkų nutekėjimą. – Procesas šiemet paspartėjo.“
„Atrodo, kad vyriausybė nėra suinteresuota fundamentiniais mokslais ir net taikomaisiais mokslais“, – pridūrė ji.
