Šią poziciją ji išsakė per bendrą spaudos konferenciją su
Vilniuje viešinčia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, komentuodama
žiniasklaidos pranešimus apie Baltijos jūroje Rusijos galbūt
dislokuojamus branduolinį ginklą galinčius gabenti laivus.
„Jei tokia situacija pasitvirtintų, tai demonstruoja tik
vieną: eskalacija tarp Rytų ir Vakarų yra demonstratyviai
didinama“, – žurnalistams teigė prezidentė, pažymėdama, kad
oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta.
Britų naujienų portalas express.co.uk, remdamasis gynybos
šaltiniais Briuselyje dar antradienį informavo, kad į Baltijos
jūrą Rusija gali siųsti laivų grupę, tarp kurių – du laivus,
apginkluotus branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio
raketų kompleksais „Kalibr-NK“. Apie šios ginkluotės
dislokavimą skelbiama ir Rusijos žiniasklaidoje.
Prezidentė priminė, jog jau anksčiau kalbėdama apie pratyboms
Karaliaučiuje dislokuotus raketų kompleksus „Iskander“, su
kuriais taip pat galima naudoti branduolines galvutes, tokius Rusijos
veiksmus pavadino „atvira agresijos demonstracija ne tik prieš
mūsų regioną ar Baltijos šalis“.
„Be jokios abejonės, tai ne prieš Baltijos šalis nukreipta, o
prieš Europos sostines“, – teigė prezidentė. – Tai –
demonstratyvus įtampos tarp Rytų ir Vakarų kėlimas, ką Baltijos
šalys jau seniai konstatavo. Kasdien tai darosi vis labiau
akivaizdu“.
Vilniuje viešinti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Rusiją
pavadino „nuspėjamai nepatikima kaimyne“, kurios negalima
ignoruoti. Savo ruožtu D.Grybauskaitė perfrazavo kolegės mintį
sakydama, kad Rusija „nuspėjamai nenuspėjama kaimynė“.
Estijos vadovė sako, kad Baltijos šalims būtina tęsti
bendradarbiavimą su NATO, siekti Europos vienybės saugumo
klausimuose bei pozicijoje Rusijos atžvilgiu, „net jei nematome
greito efekto“.
„Minsko susitarimai lieka neįgyvendinti, kasdien, kas savaitę
vyksta naujų konfliktų eskalacija, matome pasibaisėtiną
humanitarinę situaciją, kurią lėmė Sirijos konfliktas – visa tai
daro rusai. Negalime į tai nekreipti dėmesio, privalome apie tai
kalbėti. Ir turime būti dėkingi Europos partneriams, kad jie remia
mūsų pozicijas“, – teigė Estijos prezidentė.
Ji sveikino Lietuvą sėkmingai judant prie 2 proc. nuo BVP
finansavimo gynybai, o šauktinių grąžinimą vadino „drąsiu
sprendimu“, sakydama, kad Estijoje galiojantis visuotinio karinio
šaukimo pavyzdys leidžia matyti, „kaip tai leidžia tautai jaustis
saugiai, taip pat rodo norą ginti šalį“.
„Tai yra pirmoji atraminė NATO kolona: turite būti
pasirengę apsiginti patys ir tuomet tikėtis pagalbos iš savo
sąjungininkų“ – teigė prezidentė.
„Turime tęsti bendradarbiavimą su NATO partneriais
diskutuodami, kas turi būti dar atlikta norint užsitikrinti, kad
mūsų atgrasymo galimybės yra pakankamos“, – pridūrė ji.