Valstybinė žiniasklaida transliuoja išsyk atpažįstamus
sovietinius paveikslėlius, demonstruojančius moksleivius su
dujokaukėmis, ir ragina žiūrovus rasti artimiausią slėptuvę nuo
bombardavimo, „kol dar nėra vėlu“.
Nors šie pranešimai ir didina Vakarų baimes dėl
galinčio kilti naujo Šaltojo karo, paprasti Rusijos žmonės
neatrodo sunerimę.
Net Kaliningrado, itin militarizuotos Rusijos srities, kuri turi
sienas su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, gyventojai šias žinutes
supranta kaip paprastą pozą.
Baltijsko uostamiestis, kuriame įsikūręs Rusijos Baltijos
laivynas, atrodo mieguistas. Vieną rytą šalia prieplaukos sėdėjo
vienintelis žvejys, o kitoje įlankos pusėje jūreiviai dažė
raketų laivą.
„Tai juokinga, nes niekas čia neplanuoja nieko pulti, – sakė
Olga Ziukina, kuri su 16 mėnesių sūneliu maitino gulbes. –
Manau, mūsų prezidentas yra protingas ir jam nėra reikalo duoti
tokių įsakymų.“
Kaimyninėje Lenkijoje liepą NATO surengė aukšto lygio
viršūnių susitikimą. Aljanso karių yra dislokuota Lenkijoje,
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, nes Rusijos keliama įtampa vis
auga. Jungtinės Valstijos kitąmet į Lenkiją atsiųs dar
tūkstantį karių. Jos susirūpinimas dėl nepageidaujamos akistatos
su Rusija lėmė JAV prezidento Baracko Obamos nenorą
veltis į Sirijos pilietinį karą.
Antradienį laikraštyje „The Guardian“ paskelbtame interviu
Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos MI5 vadas sakė, kad
Rusija Vakarams kelia vis didesnę grėsmę.
„Ji naudojasi visais valstybiniais organais ir galiomis, kad
išstumtų savo užsienio politiką į užsienį vis agresyvesniais
būdais – per propagandą, šnipinėjimą, ardomąją veiklą bei
kibernetines atakas, – sakė Andrew Parkeris. –
MI5 darbas yra pastoti tam kelią.“
Savo ruožtu Rusija šiemet surengė nemažai Baltijos laivyno
pratybų, per kurias jūrininkai praktikavosi išsilaipinti sausumoje,
laivai laidė raketas „žemė-oras“, naikintuvai mėtė bombas,
kariai į nelaisvę ėmė diversantus narus.
Praėjusį mėnesį Maskva Kaliningrade dislokavo branduolinį
užtaisą galinčių nešti mažojo nuotolio raketų kompleksus
„Iskander“. Šios raketos yra skirtos tiksliam taikinių
sunaikinimui 50–500 kilometrų nuotoliu. Tokios jų galimybės
leistų Rusijai taikytis į objektus, esančius kaimyninėse
valstybėse NATO narėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Pietų
Švedijoje.
Maskva taip pat nevengia kalbėti apie karą. Rusijos valstybinė
televizija pateikia NATO pratybas kaip Vakarų agresyvių ketinimų
liudijimą. Naujienų leidiniai pilni džiugių pranešimų apie
raketų bandymus, o Maskvos pareigūnai su pasididžiavimu pranešė,
kad miesto slėptuvėse nuo bombų gali pasislėpti visi 12 mln.
sostinės gyventojų.
„Pakaks vos kelių minučių, kad rastumėte slėptuvę, kuri išgelbės
jums gyvybę, – septynių minučių, jei tiksliau, per kurias
nusileis potencialaus priešininko artimiausios raketos“, – sakė
televizijos NTV reporteris, o už jo ekrane buvo rodoma klykianti
minia, ieškanti slėptuvės.
Tai prideda svarumo nuogąstavimams dėl vis dažnesnių karinių
pratybų.
36 metų Olegas Skvorcovas, verslo konsultantas iš Kaliningrado,
pasakojo, kaip šalia esančioje Lietuvoje šventė žmonos
gimtadienį – buvo graži, saulėta diena idiliškoje pievoje,
kurioje šokinėjo triušiai.
„Ir tada išgirdome trinktelėjimą,
tai raketa nuskriejo Kaliningrado link. Paaiškėjo, kad mūsų
vaikinai dalyvavo pratybose, o lietuviai nusprendė surengti savo,
– sakė jis. – Buvo tikrai baisu. Taip buvo tik kartą, bet nenoriu
taip jaustis visą laiką.“
Aleksejus Milovanovas, nepriklausomo naujienų portalo
NewKaliningrad.Ru vyriausiasis redaktorius, nesutinka, kad
kariuomenė demonstruoja „žvanginimą ginklais“, tačiau sako,
kad supranta, kodėl Kaliningrado kaimynai iš Vakarų sunerimę.
„Jei laikote ginklą namie, žinote, kad jį turite ir kam nors
nutikus galite jį panaudoti, – sakė jis. – Tačiau jei su tuo
ginklu kasdien išeinate į prieangį ir visiems jį rodote, žmonės
pradės į jus žiūrėti kreivai.“
Tiesą sakant, kai kurie rusai baiminasi dar vieno Šaltojo karo.
Tokių žmonių yra 27 proc., kaip rodo praėjusį mėnesį
nepriklausomos agentūros „Levada“ šalies mastu atliktos
apklausos rezultatai. Joje dalyvavo 1600 respondentų iš 48 Rusijos
regionų (paklaidos tikimybė yra 3 procentiniai punktai).
„Žinoma, esu sunerimusi“, – sakė Natalija Bezprozvanaja,
43 metų virėja, gyvenanti labiausiai į vakarus nutolusioje Rusijos
vietoje, vos už 7 minučių kelio keltu nuo Baltijsko. „Tiesą
sakant, esu truputį išsigandusi, nes jie tiek daug apie tai šneka
per televiziją“, – pridūrė ji.
Tačiau dauguma Kaliningrado gyventojų teigė, kad jų gyvenimas
teka įprasta vaga.
„Čia to nejauti. Viskas televizijoje“, – sakė Jurijus
Velikockis, į atsargą išėjęs karinio laivyno kapitonas, kuris
dabar užsiima gintaro apdirbimu.
„Nejaučiu, kad ruoštumės karui. Jam ruošiamasi ne taip.
Čia tik paprastas nervų karas“, – pridūrė jis.