„Suvaržymai Valstybės Dūmos deputatams neskatins atkurti
įprastą dialogą tarp Rusijos ir ES įstatymų leidžiamųjų
institucijų, kuris yra itin reikalingas dabartiniu nelengvu Rusijos
ir ES santykių etapu. Rusijos pusė imsis atitinkamų atsakomųjų
priemonių“, – sakoma URM tinklapyje paskelbtame pranešime.
Ministerija pabrėžė, kad ES įvestus suvaržymus Krymui ir
Sevastopolio uostamiesčiui, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios
jūros laivynas, laiko „niekaip nepagrįsta kolektyvine bausme šio
regiono žmonėms už laisvą valios pareiškimą“.
Rusija oficialiai aneksavo Krymą 2014 metų kovą po
prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo
specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir
kariuomenės bazes.
Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai
Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš
šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Po aneksijos Krymas ir Sevastopolis tapo dviem naujais Rusijos
regionais, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ėmėsi
sankcijų prieš Maskvą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo
pažeidimo.
„Klausimas dėl pusiasalio grąžinimo į Rusijos Federacijos
sudėtį galutinai išspręstas, o jo gyventojai visiškai teisėtai
išrinko savo atstovus į Rusijos parlamentą“, – pabrėžė
Rusijos URM.
Lietuvos iniciatyva
Anksčiau trečiadienį ES savo oficialiajame leidinyje paskelbė,
kad į Rusijos ir Ukrainos fizinių bei juridinių subjektų, kuriems
yra taikomos Bendrijos sankcijos, sąrašą buvo įtraukti šeši
Kryme ir Sevastopolyje išrinkti Valstybės Dūmos deputatai.
Į šį sąrašą buvo įtraukti deputatai Ruslanas Balbekas,
Konstantinas Bacharevas, Dmitrijus Belikas, Andrejus Kozenka, Svetlana
Savčenko ir Pavelas Šperovas. Jiems draudžiama atvykti į ES
šalis, o visi Bendrijoje laikomi aktyvai, jeigu tokių esama –
įšaldomi.
„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos
agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu,
to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS sakė užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius.
Lietuvos pasiūlytas sprendimas išplėsti sankcijų sąrašą
antradienį buvo formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų
reikalų taryboje.
„Laikydamasi nepripažinimo politikos ES mano, kad asmenims,
tapusiems Valstybės Dūmos nariais po rinkimų Kryme, turėtų būti
taikomos sankcijos“, – nurodoma nutarime, paskelbtame ES
oficialiajame leidinyje.
„Šios sankcijos sudarytos iš lėšų įšaldymo ir kelionių
draudimo, kuris nuo šiol galios iš viso 152 asmenims ir 37
(juridiniams) subjektams“, – sakoma dokumente.
28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo
aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai
Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.
Birželį ES pratęsė dar vieniems metams sankcijas,
įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir
bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES
valstybes.
Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir
ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos
rytuose.
Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai
didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši
nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.
ES lyderiai dar turės peržiūrėti šias ekonomines sankcijas
per viršūnių susitikimą gruodį, tvyrant dideliems nesutarimams
dėl jų veiksmingumo.