Vietoj vienybės JAV – liepsnojanti nesantaika ir riaušių banga

Kad ir kokia sunki būtų kova dėl JAV prezidento posto, paskelbus laimėtoją dažniausiai nuleidžiami ginklai.

Bet ne šįkart. Praėjus rinkimų šurmuliui tūkstančiai amerikiečių visoje šalyje surengė iki šiol nematytus protestus prieš naująjį JAV prezidentą.

O politikos viršūnėse ramiau. Net ir didžiausi D.Trumpo priešai vakar linkėjo jam sėkmės ir ragino amerikiečius vienytis.

Ypač karčią piliulę prarijo demokratai. Respublikonai išsaugojo daugumą Senate ir sustiprino savo pozicijas Atstovų Rūmuose, tad Demokratų partija pirmąkart per dešimtmetį liko be jokios valdžios.

Sunku ir respublikonams, nes dalis jų aršiai kritikavo JAV prezidento rinkimuose kandidatavusį D.Trumpą, o dabar turės dirbti išvien.

Antai vakar išrinktasis prezidentas jau sėdo prie vieno stalo su Atstovų Rūmų pirmininku Paulu Ryanu, kurį anksčiau keikė kaip silpną vadovą.

Vienybės šalyje prašė abiejų partijų politikai, tarp jų ir prezidentas Barackas Obama: „Taikus valdžios perdavimas yra vienas iš mūsų demokratijos bruožų. Per kelis ateinančius mėnesius mes tai parodysime pasauliui.“

Nors prezidento rinkimuose nugalėta H.Clinton ir dabartinis šalies vadovas ragino demokratų šalininkus pripažinti D.Trumpo pergalę ir remti jo atėjimą į valdžią, nepatenkinti rinkėjai netylėjo.

Protestai vyko ne tik didmiesčiuose – Niujorke, Čikagoje, Siatle, Pensilvanijoje ar Los Andžele, bet ir Respublikonų partiją palaikiusių valstijų miestuose – Atlantoje, Dalase, Kanzas Sityje.

Neapsieita be smurto. Ouklande protestuotojai mėtė daiktus į riaušių policiją, daužė langus ir kėlė gaisrus, per kuriuos buvo sudeginti du patrulių automobiliai ir sužeisti du pareigūnai.

Los Andžele tūkstančiai protestuotojų ėjo gatvėmis nešdami plakatus su šūkiais „Velniop D.Trumpą!“ ir „Jis ne mano prezidentas!“, rašinėjo keiksmažodžius ant sienų, o priešais miesto rotušę sudegino popierinę D.Trumpo figūrą.

„Aš esu nusivylusi ir šokiruota. Man baisu dėl neapykantos, kuri dabar užvaldė šalį“, – pripažino 22 metų Čikagoje protestavusi amerikietė Marion Hill.

Daugiausia nepasitenkinimo šūksnių skambėjo abiejose šalies pakrantėse išsidėsčiusiose valstijose.

Mat būtent čia gyvenantys labiau išsilavinę miestiečiai rinkimuose balsavo už H.Clinton.

Niujorke susirinkę demokratės rėmėjai taip pat skandavo: „Ji surinko daugiau balsų!“

Buvusi JAV valstybės sekretorė iš tiesų gavo daugiau amerikiečių balsų, tačiau dėl netiesioginės rinkimų sistemos D.Trumpui teko daugiau Rinkikų kolegijos balsų ir jis laimėjo prezidento postą.

Vašingtone, kuriame net 93 procentai žmonių balsavo už H.Clinton, nuotaikos po rinkimų buvo kur kas tylesnės – čia protestai priminė po sukrečiančių nelaimių į miestų aikštes susirinkusių žmonių gedulą.

Priešais Baltuosius rūmus ir neseniai duris atvėrusį D.Trumpo viešbutį sustojusios minios degino žvakutes.

„Mėginu nepykti ir išreikšti savo jausmus kitaip. Nemanau, kad pyktis padės.

Tik labai baisu dėl mano pažįstamos imigrantų šeimos. Jie turi vaikų, kas bus, jeigu juos išsiųs į užsienį?“ – svarstė 57-erių Kate Lasso.

Kol dalis amerikiečių protestuoja, išrinktasis prezidentas ruošiasi savo kadencijai.

Vakar D.Trumpas su žmona Melania Baltuosiuose rūmuose susitiko su B.Obama ir pirmąja ponia Michelle Obama.

„Neslėpsiu, kad mūsų požiūriai išsiskiria. Tačiau visi norime to, kas yra geriausia mūsų šaliai, o tai, ką išgirdau jo pirmojoje kalboje, mane labai palietė“, – kalbėjo B.Obama.

Baigiant skaičiuoti rezultatus D.Trumpas tikino, kad bus visų amerikiečių prezidentas, o susiskaldymo paliktos žaizdos bus užgydytos.

Dabar 70 metų nekilnojamojo turto magnatas turės pasiruošti sausio 20-ąją vyksiančiai inauguracijai.

Pasirengimo komandai kol kas vadovaus Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie – kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos pralaimėjęs ir vėliau ištikimu D.Trumpo pagalbininku tapęs politikas.

Niekada iki šiol politinio posto neužėmęs D.Trumpas jau atskleidė ir savo pirmuosius saugius tikslus prezidento poste – atkurti šalies infrastruktūrą ir dvigubai padidinti jos ekonominį augimą.

„D.Trumpas į viską žiūri labai rimtai.

Esu įsitikinęs, kad verslininko derybiniai sugebėjimai amerikiečiams duos daug naudos“, – laimėtoją gyrė Respublikonų nacionalinio komiteto vadovas Reince’as Priebusas.

Išrinktuoju prezidentu tapęs verslininkas dabar kasdien gaus tokią pat žvalgybos ataskaitą kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas, bus supažindintas su slaptomis JAV operacijomis ir kita 17 institucijų surinkta informacija.

Be to, D.Trumpo komanda ruošiasi užpildyti svarbiausius valdžios postus, tačiau pareigų savo administracijoje – pavyzdžiui, jos vadovo – dar neišdalijo.

Spėjama, kad šiltos vietelės Baltuosiuose rūmuose gali tikėtis C.Christie ir buvęs Niujorko meras Rudy Guliani, kuriam galbūt bus žadamas generalinio prokuroro arba patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postas.

Galima spėti, kad R.Guliani bus D.Trumpo apdovanotas už nepagrįstų gandų apie H.Clinton sveikatą skleidimą ir tikinimus, kad ji yra pernelyg kvaila, kad galėtų vadovauti šaliai.

Svarbus JAV valstybės sekretoriaus postas, kaip teigiama, gali tekti buvusiam Atstovų Rūmų pirmininkui Newtui Gingrichui.

Šis politikas vasarą tikino, kad JAV neturėtų persistengti gindamos Baltijos šalis, ir numojo ranka į Estijos artumą antram pagal dydį Rusijos miestui: „Nesu tikras, ar JAV rizikuotų branduoliniu karu dėl Sankt Peterburgo priemiesčių.“

Prieš kitąmet vyksiančią inauguraciją D.Trumpo dar laukia kur kas nemalonesni rūpesčiai. Išrinktasis prezidentas lapkričio 28 dieną turės pasirodyti teisme ir liudyti gindamasis byloje dėl įtariamo sukčiavimo organizuojant nekilnojamojo turto seminarus „Trump University“.

Daugybė mokymų programa nusivylusių žmonių magnatą į teismą padavė už tai, kad šis prie mokymų programos privertė prisijungti dalydamas tuščius pažadus, o už tai numelžė visą gyvenimą kauptas kai kurių garbaus amžiaus asmenų santaupas.

Įdomu ir tai, kad teismo salėje D.Trumpui teks susitikti su teisėju Gonzalo Curieliu, kurį anksčiau apkaltino šališkumu, nes jis esą yra meksikietis – nors teisininkas yra gimęs Indianos valstijoje. Tiesa, D.Trumpo advokatas Danielis Petrocelli užsiminė, kad bylos nagrinėjimą mėgins dar nukelti.

Ši byla – tik viena iš daugybės, į kurias šiuo metu yra įsipainiojęs išrinktasis prezidentas. Niujorko valstijos teisėsauga yra pradėjusi tyrimą dėl jo labdaros fondo ir kai kurių jo patarėjų ryšių su Rusija. Be to, pats D.Trumpas žadėjo į teismą paduoti moteris, kurios šiemet jį apkaltino lytiniu priekabiavimu.

Skaičiuojama, kad D.Trumpo vardas šiuo metu figūruoja 75 teismo procesuose. Kadangi svarbiausio šalies žmogaus postas nesuteikia neliečiamybės, bylos seks D.Trumpą ir į Baltuosius rūmus.

Jeigu JAV rinkimų sistema būtų panaši į Lietuvos, prezidento rinkimus būtų laimėjusi Hillary Clinton. Dauguma amerikiečių rinkimų biuleteniuose pažymėjo būtent demokratų kandidatės vardą, tačiau rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Kodėl?

Prezidento rinkimai JAV nėra tiesioginiai. Remdamiesi amerikiečių atiduotais balsais už prezidentą juose balsuoja Rinkikų kolegijos nariai, kurių balsų dauguma ir užtikrina kelią į Baltuosius rūmus.

Kiekvienai valstijai tenka 538 rinkikų dalis, atitinkanti jos gyventojų skaičių. Tokiu būdu siekiama padidinti mažųjų arba retai gyvenamų valstijų, kurios paskęstų 300 mln. amerikiečių katile, įtaką.

H.Clinton balsai buvo sutelkti valstijose, kuriose ji laimėjo stipria persvara – Kalifornijoje ar Niujorke. Tačiau persvara čia nesvarbi – laimėjus valstiją suteikiamas konkretus rinkikų balsų skaičius. D.Trumpo balsai buvo labiau išsklaidyti visoje šalyje, todėl jam pavyko nedidele persvara laimėti daugiau valstijų.