Tačiau pastaruoju metu Rusijos lyderiui viskas klojasi puikiai. Pasigirdo kalbų apie 2014 metais įvestų sankcijų panaikinimą, nors iš Ukrainos Maskva neatsitraukė, rašo „Politico“.
V.Putinas visada sulaukdavo paramos iš Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, kurioms šiuo metu taip pat labai sekasi. O dabar visame Senajame žemyne populiarėja ir tradicinių partijų atstovai, simpatizuojantys Rusijos režimui.
Antai sekmadienį vykusiuose Prancūzijos respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose triumfavęs Francois Fillonas – vienas iš V.Putinui draugiškiausių šalies politikų, galinčių pavasarį tapti šalies vadovu.
Buvęs Prancūzijos premjeras yra Rusiją pavadinęs gyvybiškai būtinu Europos partneriu. F.Fillonas pasisako už sankcijų dėl Ukrainos panaikinimą ir kaltino Vakarų galiūnes išprovokavus Rusiją dėl pernelyg aktyvios NATO plėtros link jos sienų.
Be to, F.Fillono nuomone, Vakarų šalys turėtų suformuoti koaliciją su V.Putinu ir kartu kovoti prieš teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“.
Tiesa, net jeigu F.Fillonas netaps prezidentu, neblogos galimybės yra žadamos ir kitai V.Putinui simpatizuojančiai politikei – „Nacionalinio fronto“ lyderei Marine Le Pen.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ji turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą, kur galėtų susitikti su respublikonų kandidatu. Tiesa, M.Le Pen dar labiau palaiko Maskvą – jos partija iš Rusijos remiamo banko yra gavusi 9 mln. eurų paskolą ir remia sankcijų panaikinimą.
Naujasis Estijos premjeras Juri Ratas taip pat vadovauja partijai, kuri anksčiau užmezgė bendradarbiavimą su V.Putino partija „Vieningoji Rusija“.
Centro partija iki šiol taip pat yra labiausiai Estijos rusų palaikoma politinė jėga. Tiesa, kaip tikino Rygikogo frakcijos lyderė Kadri Simson, J.Ratas yra Estijos patriotas ir neketina keisti šalies politikos NATO arba Europos Sąjungoje.
Bulgarijos prezidento postą praėjusią savaitę iškovojo prorusiškas kandidatas Rumenas Radevas, o centro dešinės premjeras Boiko Borisovas atsistatydino.
Išrinktasis buvęs Bulgarijos karinių oro pajėgų vadas teigia norintis atstatyti ryšius su Kremliumi ir atsisakyti ES taikomų sankcijų Rusijai.
Moldovos prezidento rinkimus taip pat laimėjo prorusiškas Socialistų partijos lyderis ir buvęs ekonomikos ministras Igoris Dodonas.
„Rinkėjai susivienijo ir balsavo už draugystę su Rusija, už neutralumą“, – po rinkimų sakė I.Dodonas.
Be to, politikas žadėjo 2017 metais surengti išankstinius parlamento rinkimus ir iš valdžios išstumti dabartinę vyriausybę, kuri palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su ES.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali pasigirti politikos nuoseklumu, tačiau vienos nuostatos jis laikėsi visada – gyrė V.Putiną dėl jo „griežtos kontrolės“ Rusijoje ir siūlė gerinti santykius, kad šie nebūtų tokie, kokie yra dabar, o Vašingtonas ir Maskva galėtų kartu „nugalėti „Islamo valstybę“.
Kai D.Trumpas užims prezidento postą, santykiai su Kremliumi tikrai gali pasikeisti, nes Baracko Obamos administracijoje jokių šiltesnių jausmų Maskvai nebuvo, tačiau kol kas neaišku, ar tai pakeis ir JAV užsienio politiką.
Balandį Nyderlandai balsavo prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, o tai Europoje buvo laikoma paramos V.Putinui ženklu.
Tiesa, tai greičiausiai reiškė paaštrėjusį olandų euroskepticizmą. Nors Rusija negauna naudos iš ES ir Ukrainos prekybos susitarimo, bet Maskvai naudingas nepasitenkinimas Bendrija, kuris ES daro nestabilesne, o ir Ukrainai nekart buvo užkirstas kelias vystyti artimesnius santykius su Briuseliu.
Kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos vadovas Geertas Wildersas, kuris pirmauja apklausose prieš artėjančius parlamento rinkimus kovą, atvirai nepasisako už V.Putiną, tačiau griežtai kritikuoja Bendriją ir yra pasiruošęs kovoti dėl Nyderlandų pasitraukimo, arba vadinamojo „Nexit“.
Santykius taip pat temdo nesutarimai dėl virš Ukrainos numušto iš Amsterdamo skridusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo reisu MH17. Nyderlandų prokuratūra teigia, kad lėktuvą numušusi raketa į Ukrainą buvo įvežta iš Rusijos, bet Maskva tai neigia.
Tiek Graikija, tiek Rusija turi ekonominį interesą Balkanuose. Graikijos premjeras Alexis Tsipras yra kreipęsis į V.Putiną dėl finansinės pagalbos ir siekia šalies ekonomiką paskatinti investicijomis iš už ES ribų.
A.Tsipras Maskvą yra pavadinęs „svarbiausiu Graikijos sąjungininku“, o V.Putinas, kuris yra nekart lankęsis Graikijoje, ją mainais gyrė kaip svarbiausią „Rusijos partnerę Europoje.
Pernai valstybės pasirašė prekybos sutartį, po ko Graikijos premjeras tikino, kad vadovauja nepriklausomai šaliai, kuri gali ieškoti ekonominių sąjungininkų ten, kur glūdi jos interesai.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat palaiko glaudesnius verslo ryšius su Maskva – ypač energetikos srityje.
2014 metais Vengrija paskelbė iš Rusijos gausianti paskolą, už kurią kartu su Maskva vystys branduolinės jėgainės projektą.
Europos Komisija dabar sulaukė kritikos, kad leido Budapeštui pro pirštus pažvelgti į viešųjų pirkimų reikalavimus ir sudaryti milijardinę sutartį su valstybine Rusijos branduolinės energijos bendrove.
Be to, V.Orbanas taip pat yra pasakęs, kad Vengrijos nacionalinis interesas reikalauja palaikyti gerus santykius su V.Putinu: „Be rusų neįmanoma sukurti tinkamos ateities vengrams.“
