Meksikos, Ekvadoro, Bolivijos, Venesuelos, Pietų Afrikos
Respublikos bei mažesnių šalių lyderiai kalbomis pagerbė F.Castro
atminimą. Jis mirė praeitą penktadienį, būdamas 90 metų.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma gyrė buvusį Kubos lyderį už jo indėlį į švietimą,
sveikatos apsaugą ir jo paramą Afrikos nepriklausomybės siekiams.
Prisiminsime F.Castro kaip „išdidų kovotoją dėl idėjos, kad
skurdieji turi teisę gyventi oriai“, į minią kreipėsi J.Zuma.
Renginys prasidėjo dideliame ekrane rodomais nespalvotais
revoliucijos laikų kadrais, kuriuose užfiksuotas F.Castro ir kiti
partizanai. Taip pat buvo sugiedotas Kubos himnas. Visus
susirinkusiuosius pasveikino dabartinis šalies vadovas – jaunesnis
velionio brolis Raulis Castro.
Renginio pabaigoje jis pasakė kalbą, kuria padėkojo pasaulio
lyderiams už pagyrimus, skirtus jo broliui. Velionį jis vadino
„kukliųjų kukliesiems“ revoliucijos lyderiu.
Kubos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad urna su F.Castro
pelenais yra laikoma vienoje patalpoje Gynybos ministerijoje, kur
R.Castro ir aukščiausieji komunistų partijos pareigūnai praleido
praėjusį vakarą.
Dieną šalia Revoliucijos rūmų, Kubos vyriausybės širdies,
nusidriekė žmonių eilės. Havanoje ir visoje saloje žmonės
pasirašinėjo užuojautų knygose ir po priesaika, kuria reiškiama
ištikimybė F.Castro 2000 metų gegužę paskelbtam principui, kad
Kubos revoliucija yra nesibaigianti kova dėl socializmo, nacionalizmo
ir svarbaus salos vaidmens tarptautinėje arenoje.
„Jaučiu gilų liūdesį, bet ir didžiulį pasididžiavimą,
kad turėjau jį šalia“, – sakė 50 metų medicinos tyrėja Ana
Beatriz Perez, kuri pasiramsčiuodama ramentais
ėjo lėtai judančioje eilėje. „Fizinis jo išėjimas duoda mums
jėgų tęsti jo ideologiją. Tai nedings, nes mūsų yra
milijonai“, – pridūrė ji.
„Jo mirtis yra kita revoliucija“, – sakė jos vyras Fidelis
Diazas, kuris spėliojo, kad ji paskatins daugelį „iš naujo
atrasti vado idėjas naujoms kartoms“.
Atsisveikinimo su buvusiu lyderiu vietų buvo įkurta keliuose
šimtuose vietovių visoje saloje. Vyriausybė skatina kubiečius dar
kartą patvirtinti savo tikėjimą socialistine, vienpartine sistema,
kuriai pastaraisiais metais sunkiai sekėsi išlaikyti tą
užsidegimą dėl 1959 metų revoliucijos triumfo.
Nemažai gedėtojų atėjo savo noru, tačiau tūkstančius
valstybinio sektoriaus darbuotojų atsiuntė komunistų vyriausybė.
Valstybiniame sektoriuje tebedirba 80 proc. darbingų kubiečių,
nors privatusis sektorius augo, į valdžią atėjus R.Castro, gana
retai viešumoje besirodančiam ir santūriam įpėdiniui.
Praėjus dešimtmečiui po valdžios perdavimo, Kubą dar kartą
suvienijo Fidelio Castro, valdžiusio ištisų kartų gyvenimus,
žodžiai ir nuotraukos. Nuo jo mirties penktadienio vakarą
valstybiniai laikraščiai, televizija ir radijas nuolat ir be
reklamos transliuoja jo kalbų, interviu ir užsienio kelionių
įrašus bei iškilių kubiečių pataikaujamus prisiminimus apie jį.