Meksikos, Ekvadoro, Bolivijos, Venesuelos, Pietų Afrikos Respublikos bei mažesnių šalių lyderiai kalbomis pagerbė F.Castro atminimą. Jis mirė praeitą penktadienį, būdamas 90 metų.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma gyrė buvusį Kubos lyderį už jo indėlį į švietimą, sveikatos apsaugą ir jo paramą Afrikos nepriklausomybės siekiams.
Prisiminsime F.Castro kaip „išdidų kovotoją dėl idėjos, kad skurdieji turi teisę gyventi oriai“, į minią kreipėsi J.Zuma.
Renginys prasidėjo dideliame ekrane rodomais nespalvotais revoliucijos laikų kadrais, kuriuose užfiksuotas F.Castro ir kiti partizanai. Taip pat buvo sugiedotas Kubos himnas. Visus susirinkusiuosius pasveikino dabartinis šalies vadovas – jaunesnis velionio brolis Raulis Castro.
Renginio pabaigoje jis pasakė kalbą, kuria padėkojo pasaulio lyderiams už pagyrimus, skirtus jo broliui. Velionį jis vadino „kukliųjų kukliesiems“ revoliucijos lyderiu.
Kubos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad urna su F.Castro pelenais yra laikoma vienoje patalpoje Gynybos ministerijoje, kur R.Castro ir aukščiausieji komunistų partijos pareigūnai praleido praėjusį vakarą.
Dieną šalia Revoliucijos rūmų, Kubos vyriausybės širdies, nusidriekė žmonių eilės. Havanoje ir visoje saloje žmonės pasirašinėjo užuojautų knygose ir po priesaika, kuria reiškiama ištikimybė F.Castro 2000 metų gegužę paskelbtam principui, kad Kubos revoliucija yra nesibaigianti kova dėl socializmo, nacionalizmo ir svarbaus salos vaidmens tarptautinėje arenoje.
„Jaučiu gilų liūdesį, bet ir didžiulį pasididžiavimą, kad turėjau jį šalia“, – sakė 50 metų medicinos tyrėja Ana Beatriz Perez, kuri pasiramsčiuodama ramentais ėjo lėtai judančioje eilėje. „Fizinis jo išėjimas duoda mums jėgų tęsti jo ideologiją. Tai nedings, nes mūsų yra milijonai“, – pridūrė ji.
„Jo mirtis yra kita revoliucija“, – sakė jos vyras Fidelis Diazas, kuris spėliojo, kad ji paskatins daugelį „iš naujo atrasti vado idėjas naujoms kartoms“.
Atsisveikinimo su buvusiu lyderiu vietų buvo įkurta keliuose šimtuose vietovių visoje saloje. Vyriausybė skatina kubiečius dar kartą patvirtinti savo tikėjimą socialistine, vienpartine sistema, kuriai pastaraisiais metais sunkiai sekėsi išlaikyti tą užsidegimą dėl 1959 metų revoliucijos triumfo.
Nemažai gedėtojų atėjo savo noru, tačiau tūkstančius valstybinio sektoriaus darbuotojų atsiuntė komunistų vyriausybė.
Valstybiniame sektoriuje tebedirba 80 proc. darbingų kubiečių, nors privatusis sektorius augo, į valdžią atėjus R.Castro, gana retai viešumoje besirodančiam ir santūriam įpėdiniui.
Praėjus dešimtmečiui po valdžios perdavimo, Kubą dar kartą suvienijo Fidelio Castro, valdžiusio ištisų kartų gyvenimus, žodžiai ir nuotraukos. Nuo jo mirties penktadienio vakarą valstybiniai laikraščiai, televizija ir radijas nuolat ir be reklamos transliuoja jo kalbų, interviu ir užsienio kelionių įrašus bei iškilių kubiečių pataikaujamus prisiminimus apie jį.
