NATO narės Europoje sunerimo, kad beveik septynis dešimtmečius
besitęsiantis JAV įsipareigojimas ginti Europą gali nutrūkti, kai
per rinkimų kampaniją D.Trumpas pareiškė, jog Vašingtonas turi
dukart pagalvoti prieš ateidamas į pagalbą kuriai nors į pavojų
pakliuvusiai sąjungininkei, jeigu ši nesumokėtų savo
mokesčio NATO.
„Buvo iškelta klausimų dėl transatlantinio įsipareigojimo
stiprumo“, – sakė J.Stoltenbergas, NATO narių užsienio reikalų
ministrams susitikus dviejų dienų deryboms Aljanso būstinėje
Briuselyje.
„Manau, kad geriausias būdas atsakyti į šiuos klausimus –
stiprinti NATO ir ES bendradarbiavimą“, – sakė jis, tačiau
D.Trumpo nepaminėjo.
Praėjusį mėnesį telefonu pasikalbėjęs su išrinktuoju JAV
prezidentu J.Stoltenbergas sakė esąs „visiškai įsitikinęs“,
kad D.Trumpas yra įsipareigojęs puoselėti NATO ir Europos saugumo
tęstinumą.
JAV administracijos neretai priekaištaudavo – kai kada itin
aštriai – kad daugelis NATO narių neprisideda prie Aljanso
biudžeto. JAV įnašas sudaro per 70 proc. visų NATO gynybai
skiriamų lėšų.
2014 metais Rusijos įvykdyto įsiveržimo į Ukrainą,
įsiplieskusių neramumų Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje
sukrėsti NATO lyderiai dar kartą patvirtino įsipareigojimą gynybos
reikmėms mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjunga, kurios 22 iš 28 narių taip pat priklauso ir
NATO, taip pat pradėjo skirti daugiau dėmesio gynybai, pabrėždama
bendradarbiavimo su Aljansu svarbą.
J.Stoltenbergas ir ES užsienio politikos vadovė Federica
Mogherini vėliau antradienį praneš apie
virtinę bendrų priemonių, kuriomis bus kovojama su kibernetinėmis
atakomis, taip pat atsakoma į naujas hibridines grėsmes, kurias
Rusija itin efektyviai panaudojo per Ukrainos krizę.
NATO pareigūnas sakė, kad dauguma bendrų NATO ir ES parengtų
priemonių bus nukreiptos į kovą su hibridiniu karu. Ji bus paremtą
didesniu dalijimusi informacija bei bloko įsitraukimu į pratybas.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas bus
pragmatiškas ir papildys, o ne atkartos NATO veiklą.