Jie žino viską: metodas, padėjęs laimėti Donaldui Trumpui ir įvykti „Brexit“

Šveicarijos žurnalas „Das Magazin“ publikavo tyrimą, kuriame paaiškinama, kaip asmeniškai pritaikytos reklamos socialiniame tinkle „Facebook“ padėjo JAV prezidento rinkimuose laimėti Donaldui Trumpui, o Jungtinėje Karalystėje triumfuoti „Brexit“ šalininkams. Šis tyrimas netrukus buvo pavadintas „metų tekstu“.

D.Trumpas naudojosi „Cambridge Analytica“ paslaugomis nuo 2016 liepos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D.Trumpas naudojosi „Cambridge Analytica“ paslaugomis nuo 2016 liepos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 12, 2016, 10:04 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 11:00 PM

Lapkričio 9-osios rytą Michalas Kozinskis atvyko į Šveicariją. 34-erių mokslininkas važinėja po visą pasaulį skaitydamas paskaitas apie „Didžiųjų duomenų“ pavojų ir taip vadinamą skaitmeninę revoliuciją.

M.Kozinskis yra vienas garsiausių pasaulyje psichometrijos specialistas. Tai psichologijos mokslo atšaka, kuri remiasi duomenų analize.

Tą rytą M.Kozinskis, sužinojęs apie D.Trumpo pergalę JAV rinkimuose, pasakė: „Sprogo bomba“.

Tą pačią dieną nedaug kam žinoma įmonė „Cambrige Analytica“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama esą „jų revoliucinis požiūris į komunikacijos duomenis smarkiai prisidėjo prie D.Trumpo pergalės“. Pranešimą spaudai pasirašė Alexandras Jamesas Ahburneris Nixas.

Sugalvojo būdą gauti informaciją

Terminą „Didieji duomenys“ pastaruosius penkerius metus galima išgirsti vis dažniau. Šis terminas reiškia ir tai, kad viskas, ką veikiame internete, palieka savo pėdsaką. Ilgą laiką niekas negalėjo sugalvoti, kokiam geram tikslui galima panaudoti šiuos duomenis. Išskyrus tuos atvejus, kai tikrindami savo „Facebook“ paskyrą išvysdavome reklamą būtent to, ko neseniai ieškojome „Google“.

Būdą, kaip tai panaudoti siekiant paveikti rinkimus, sugalvojo pats M.Kozinskis. Tiesa, jis pats nei prie JAV rinkimų, nei referendumo Jungtinėje Karalystėje nagų neprikišo. Tai padarė A.Nixas.

M.Kozinskis iš Varšuvos 2008 m. atvyko studijuoti į Kembridžą, Psichometrijos centrą. Su studijų draugais jis sumanė sukurti „Facebook“ programėlę „MyPersonality“. Jos esmė – surinkti socialinio tinklo vartotojų atsakymus į daugybę klausimų ir taip sukurti „asmenybės profilį“. Vartotojams tai galėjo atrodyti it žaidimas, tačiau M.Kozinskio ir jo kolegų tikslas buvo kitoks.

Netrukus jie suvokė, kad apie žmogų gali sužinoti daugiau nei jo artimieji vos iš kelių dešimčių „patinka“ paspaudimų. Tačiau M.Kazinskis tuo neapsiribojo. Jis nuolat tobulino savo modelį, kol galiausiai sugebėjo apie žmogų sužinoti beveik viską. Praėjus keleriems metams jis publikavo straipsnį apie savo metodą.

Tądien jis sulaukė dviejų skambučių – skundo ir darbo pasiūlymo. Abu jie buvo iš kompanijos „Facebook“. O pats M.Kozinskis suvokė savo atradimo keliamą pavojų, jei jį sumanytų panaudoti siekiant paveikti žmones.

Pasisavino idėją

2014 m. M.Kozinskį aplankė jaunas profesoriaus asistentas Alexandras Koganas. Jis norėjo susipažinti su M.Kozinskio metodu ir juo ištirti 10 mln. amerikiečių, naudojančių „Facebook“.

Iš pradžių A.Koganas nepasakė, kokiai įmonei atstovauja ir kam viso to reikia. Tačiau galiausiai pripažino – tai JAV kompanija „Strategic Communications Laboratories“, kuri užsiima rinkiminių kampanijų organizavimu.

Viena iš dukterinių šios kompanijos įmonių – būtent anksčiau minėta „Cambridge Analytica“.

Išsiaiškinęs tai, M.Kozinskis nutraukė ryšius su A.Koganu, tačiau šis jau buvo spėjęs gauti jam reikalingos informacijos kurią galėtų parduoti kompanijai „Strategic Communications Laboratories“.

Praėjus metams „Cambridge Analytica“ vardas nuskamba labai garsiai. „Brexit“ vėliavnešys Nigelas Farage'as 2015 metų lapkritį paskelbė dirbsiantis su šia įmone vykdydamas agitacinę kampaniją už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos.

Tuomet M.Kazinskis suprato, kad jo išrastas metodas naudojamas didžiojoje politikoje. Britams nubalsavus už išstojimą iš Bendrijos, M.Kazinskis sulaukė ne vieno laiško, kuriame buvo kaltinamas išradęs metodą manipuliuoti žmonėmis ir paveikti balsavimo rezultatus.

Dirbo su D.Trumpu

Praėjus 10 mėnesių Niujorke įmonės „Cambridge Analytica“ vadovas A.Nixas skaitė pranešimą „Concordia“ susitikime. Daugelis jau tuo metu žinojo, kad jis taps D.Trumpo skaitmeninių technologijų specialistų rinkiminės kampanijos metu. Taip ir atsitiko 2016 metų birželį D.Trumpas pareiškė pasamdęs „Cambridge Analytica“ kompaniją.

„Mes savo įmonėje sukūrėme sistemą, kuri leis išskaičiuoti kiekvieno suaugusio amerikiečio asmenybę“, – sakė tuomet A.Nixas.

Jo kompanijos veikla paremta trimis dalykais – psichologinė veiksmų analizė, „Didieji duomenys“ ir asmeniškai žmogui pritaikyta reklama.

Jo įmonė superka asmeninius duomenis iš visų įmanomų kompanijų – telefonų operatorių, įvairių klubų, kurie turi daugybę narių bei gausybės kitų.

Vėliau šie duomenis sudedami kartu su registruotų Respublikonų sąrašais bei duomenimis, gautais iš žmogaus veiksmų socialiniame tinkle „Facebook“. Taip gaunami visapusiški duomenys, tarp kurių - ir gyvenamieji adresai.

„Cambridge Analytica“ iš esmės veikia pagal M.Kozinskio sugalvotą modelį. Taip pat naudoja įvairius testus socialiniuose tinkluose, taip gaudama jai reikalingą informaciją.

„Turime visų JAV gyventojų psichogramas“, – kalbėjo A.Nixas. Jis taip pat paaiškino, kaip išnaudoja „Facebook“ siekdamas patraukti rinkėjus jam naudinga linkme.

„Jeigu tai žmogus, turintis daug baimių, mes jam ginklą pristatome kaip saugumo garantą. Reklamoje būna pavaizduotas įsilaužėlis. Tuo metu turtingiems konservatoriams parodysime sėkmingos medžioklės reklamą. Taip ir vienas, ir kitas pasisakys už ginklus“, – pasakojo A.Nixas.

„Cambridge Analytica“ sugalvojo ir būdą, kaip sulaikyti nuo balsavimo D.Trumpo oponentės Hillary Clinton rinkėjus.

Štai Haičio gyventojams buvo parodyta informacija apie tai, kad H.Clinton fondas atsisako paremti valstijos atstatymą po žemės drebėjimo.

Tikslinė informacija „Facebook“ tinkle buvo pasiųsta ir kitiems potencialiems H.Clinton rinkėjams.

Su D.Trumpo kampanija dirbę žmonės iš „Cambridge Analytica“ gaudavo tikslius duomenis apie konkretų žmogų ir taip galėjo kryptingai su juo dirbi, kalbėti jam tai, ką šis norėdavo išgirsti. Po pokalbio su rinkėjais savanoriai užpildydavo specialias formas apie jo atsakymus ir šiuos duomenis siųsdavo atgal „Cambridge Analytica“.

Trečiųjų D.Trumpo ir H.Clinton debatų dieną respublikono rinkimų štabas išsiuntė daugiau nei 175 tūkst. įvairių žinučių, reklamų „Facebook“ vartotojams. Iš esmės jos buvo panašios, tačiau skyrėsi jų spalvos, kai kurie žodžiai, pavadinimai, naudojama nuotrauka ar vaizdo įrašas.

Visa tai daroma tikslingai, siekiant kuo geriau paveikti rinkėją. Žinutės, reklamos parodomos būtent tiems asmenims, kuriems jie sukels vienokias ar kitokias emocijas ir paskatins balsuoti už D.Trumpą.

Analizuodama amerikiečius „Cambridge Analytica“ juos suskirstė į 32 psichologinius tipus. Netrukus jiems tapo aišku, kad JAV automobilių pramonės rėmėjai yra ir D.Trumpo rinkėjai. Analizuojant duomenis, taip pat nuspręsta susikoncentruoti ne į visas JAV valstijas, o į 17, kur D.Trumpą palaikančiųjų buvo daugiau.

Neatsitiktinai paskutinėmis savaitėmis aktyviausia rinkiminė kampanija buvo vykdoma Mičigane ir Viskonsine. Taip D.Trumpui patarė Cambridge Analytica“.

Nors „Cambridge Analytica“ neprisiima visų nuopelnų sau, tačiau akivaizdu, kad jos indėlis nemažas. Apie tai kalba ir suma, kurią kompaniją gavo iš D.Trumpo – skaičiuojama, kad ji galėjo siekti 15 milijonų JAV dolerių (14,19 mln. eurų).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.