Organizacijos, kurios narėmis yra Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas, susitikimas vyks gruodžio 26 dieną Sankt Peterburge.
Panašu, kad NATO pajėgų artėjimas Rusijai kelia nemažai baimės. To neslėpė ir Kolektyvinio saugumo organizacijos generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža.
„Turime suvokti, kas vyksta mūsų pašonėje, kodėl NATO telkia pajėgas ir karinę techniką. Kodėl į Baltijos šalis ir Lenkiją siunčiami papildomi 4 batalionai karių? Reikia aiškiai pasakyti sau, kad saugumo padėtis keičiasi. Turime žinoti, kaip į tai atsakyti, kol dar ne per vėlu. Negalime tylėti ir sėdėti rankas sudėję, kai šalys aplink mus ginkluojasi“, – tikino N.Bordiuža.
Apie būtinybę stiprinti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vaidmenį tarptautinėje arenoje kiek anksčiau kalbėjo ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Tiesa, pasak N.Bordiužo, kol kas negalvojama apie karinių pajėgų didinimą.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Turime pakankamai karių ir technikos“, – teigė jis.
Todėl tikėtis, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija imsis kažkokių konkrečių veiksmų, kol kas nevertėtų.
Gruodžio 26 dieną planuojamas susitikimas greičiau skirtas nuomonių dėl tarptautinės politikos apsikeitimui. Tiesa, žadama apsvarstyti Eurazijos teritorijos integracijos galimybes.
Ekspertai pastebi, kad ši organizacija kol kas neturi svorio tarptautinėje arenoje. Norėdama pasiekti tokį tikslą ji privalo įgyvendinti konkrečius projektus, veiksmus, aktyviau veikti.
„Kolektyvinės gynybos sutarties organizacija kaip karinis instrumentas buvusių Sovietų sąjungos šalių teritorijose kol kas nepasiteisino. Nors vykdomos antiteroristinės pratybos, to tikrai neužtenka norint tapti svarbiu tarptautiniu žaidėju“, – sakė karybos ekspertas Michailas Aleksandrovas.