Valdančioji „Teisė ir teisingumas“ paruošė lenkų
žurnalistams nedidelę „kalėdinę dovanėlę“ sugriežtinti
žiniasklaidos atstovų patekimą į posėdžių sales, vaikščioti
parlamente bus leista tik nustatytais koridoriais, o darbui bus
skirtas tam tikras „getas“ – medijų centras. Judėjimą už jo
ribų būtina derinti su Seimo kancleriu.
Nepervertinkime lenkų pilietiškumo – ne vien tik dėl
žurnalistų laisvių apribojimo atidėtas karpis į šaldytuvą.
Lenkų pyktį padidino gruodžio 16 dienos Seimo pirmininko poelgis,
kai jis pašalino iš posėdžio salės opozicijos atstovą, kuris
bandė stabdyti 2017 metų biudžeto svarstymą. Tai jau naujas
triukas nepriklausomos Lenkijos parlamentarizmo istorijoje.
Opozicinės partijos užblokavo Seimo tribūną, valdantieji
vėlų penktadienio vakarą posėdžiavo ir priėmė 2017 metų
biudžeto įstatymą kitoje salėje, kuri nėra pritaikyta kvorumo ir
balsų skaičiavimui. Kilo abejonių dėl sprendimo teisėtumo.
Konservatoriai tai vadina bandymu sužlugdyti balsavimą ir oponentų
noru viską pastumti link pirmalaikių rinkimų.
Šie įvykiai – tai tik lašas, perpildęs dalies lenkų
kantrybės taurę, stebint kaip valdantieji konservatoriai bando iš
esmės keisti atminties politiką, kurios didelė ir pavojinga
skeveldra praeitą savaitę atlėkė net iki Lietuvos, reformuoti
visuomeninio transliuotojo darbą, susikoncentruoti ties abortų ir
dirbtinio apvaisinimo griežtų taisyklių įtvirtinimu.
Reformuojamos kultūros ir švietimo įstaigos, atsižvelgiant į
menininkų politines pažiūras. Pastaruoju metu į valdžios
nemalonę pateko garsi aktorė Krystyna Janda, kurią Vilniaus
žiūrovai prisimena iš 2015 metais parodytos monodramos Lietuvos
nacionaliniame dramos teatre apie Danutą Walęsą. Filmai, kuriuose
ji vaidino, lydėjo „Solidarumo“ raidą ir visa ilgą
antikomunistinį pasipriešinimą. Jos dėka Lenkijos sostinėje buvo
įsteigti du privatūs teatrai, kurie naudojosi Kultūros ministerijos
dotacijomis.
Atėjus į valdžią „Teisei ir teisingumui“, ją nuolat lydi
kritikos banga dešinės pakraipos spaudoje už neva liberalių
vertybių propagavimą, už netinkamą patriotizmo modelio formavimą.
Visuomeninis radijas ir televizija talentingą aktorę ir režisierę
ignoruoja. Įdomu, kad Jandos teatrai neužsidarė, o bilietus
nusipirkti dar sunkiau – tai primena politinę rezistenciją.
Toli gražu ne visiems patinka valdančiųjų nuolatinės
abejonės dėl Europos Sąjungos ateities. Pavasarį Varšuvoje vyko
masinės demonstracijos, o lenkai žygiavo su ES vėliavomis rankose,
ko nepamatysi Europos vakaruose. Dar viena pelkė, į kurią įbrido
„Teisė ir teisingumo“ atstovai – tai Konstitucinis Teismas.
Apie metus jo veikla buvo iš dalies paralyžuota, nes prezidentas
Andrzejus Duda nenorėjo priimti priesaikos iš trijų teisėjų,
kurie buvo išrinkti senos sudėties Seime. Iš kitos pusės,
Konstitucinio Teismo pirmininkas neprileido prie darbo trijų
teisėjų išrinktų naujos sudėties parlamente, kurios palaimino
valstybės vadovas.
Negalime nepastebėti, kad „Teisė ir teisingumas“ išlieka
populiariausia Lenkijos partija. Paskutinės apklausos rodo, kad ji
gautų daugiausia vietų parlamente, nors daugumos gali ir
neužsitikrinti. Partijos šalininkai sekmadienio popietę gausiai
susirinko prie Prezidento rūmų pareikšti paramą vykdomoms
reformoms. Galima buvo pastebėti kelis plakatus su užrašu „Šunys
loja, o karavanas toliau eina!“.
Dauguma lenkų šeimų yra patenkinta naujos programos „500
plius“ nuostatomis, kai pradedant nuo antro vaiko yra mokama pusės
tūkstančio zlotų socialinė parama. Smulkusis ir vidutinis verslas
vystosi stabiliai, nuosekliai krenta bedarbystės lygis. Išvyti nuo
politinės scenos liberalai neturėjo idėjų dėl socialinės
politikos raidos, nežinojo receptų, kaip įlieti šviežio kraujo į
šalies ekonomikos aortas.
Opozicijos silpnumas ir autoritetų stoka nepranašauja jokių
didelių permainų. Iš protestuotojų tribūnos kalbantis Radosławas
Sikorskis dėl savo arogancijos yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir
savo šalies viduje. Kitas mitingo kalbėtojas liberalas Romanas
Giertychas anksčiau vadovavo ultrakatalikiškai Šeimų lygai ir ėjo
ministro pareigas koalicinėje vyriausybėje su konservatoriais. Taigi
jo kritika Kaczyńskio atžvilgiu daugeliui pasirodė nenuoširdi.
„Lenkijoje jau totalitarizmas,“ – skuba apibendrinti dalis
vietinės ir Vakarų žiniasklaidos. Drįstu teigti, kad situacija
nėra tokia niūri kaip bandoma kartais paskubomis vaizduoti.
Supranta tai ir daugelis Lenkijos rinkėjų, todėl vėliausiai
prieššventinį penktadienį dauguma atitols nuo politinės
aritmetikos ir sugrįš prie kulinarinių užduočių. Juolab, kad į
ne vienus namus atskrenda giminės iš Londono, atveždami ne tik
dovanų, bet ir nemažų pinigėlių pragyvenimui Tėvynėje.
Nesiruošiu šito komentaro užbaigti labai optimistiška gaida.
Kai čiaudi Lenkija, suserga visa Vidurio ir Rytų Europa. Negali
būti saugus mūsų regionas be stabilios ir demokratinės Lenkijos.
Teneužpyksta ant manęs romantinės Baltoskandijos koncepcijos
šalininkai ir Lietuvos-Lenkijos santykių užšaldymo entuziastai –
be ryškaus kaimynės vaidmens antiputiniška koalicija netenka
prasmės, o rimti Lietuvos energetiniai projektai ilgai tūnos
stalčiuose.
Palinkėkime tad Lenkijai pasveikti. Stiprios jai politinės
sveikatos Naujais 2017 metais!
Docentas Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas