Britų žurnalisto knygoje – nelinksmos prognozės Lietuvai

„Sky News“ bei BBC dirbęs ir daugiau nei 30 šalių, įskaitant karo ir konfliktų zonas Bosnijoje, Kosove, Afganistane, Tunise, Libane, Sirijoje, aplankęs T.Marshallas savo knygoje remdamasis pavyzdžiais analizuoja idėją, kad nors technologijos ir klimato kaita pamažu keičia kraštovaizdį, dar gana ilgai žmonijos veiksmai priklausys pirmiausia nuo reljefo ir klimato.

Knygoje „Geografijos įkaitai“ taip pat nemažai dėmesio skiriama Rusijos ir Baltijos šalių santykiams. Tiesa, politikos apžvalgininkai ir tarptautinių santykių ekspertai nenorėtų sutikti su visomis britų žurnalisto mintimis apie tai, kokius ėjimus darys valstybės pasaulio politikos šachmatų lentoje artimiausiu metu.

Kalbėdamas apie knygoje išsakytas mintis, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sakė: „Siūlyčiau skaityti šią knygą, bet nepriimti jos išvadų, nes visos išvados pritemptos. Skaitytojo kraujas kaitinamas viską pateikiant tik juoda ir balta spalvomis. Knygoje leidžiama suprasti, kad mažosioms tautoms geriau tupėti po stalu, nes jų geografija juos pasmerkia. Aš kaip lietuvis nenoriu būti pasmerktas“, – ironizavo jis.

Anot R.Valatkos, kalbant apie geopolitiką, visiems lietuviams svarbus Žalgirio mūšis, kurį organizavo Vytautas. „Iš tiesų svarbesnis buvo Vorkslos mūšis (1399 m.), kuriame gavome į skudurus. Vytautas juk matė tą lygumą ir suprato, kad reikia nueiti iki galo, nepavyko... Štai šios knygos autorius rašė, kad rusai turi imti Ukrainą dėl to, kad prieš juos plyti lyguma, o per tą lygumą penkis kartus jau atėjo priešai iš Vakarų. Taip istorikas galiu pateikti ir priešingų argumentų: priešas prie Maskvos atėjo, nes caras kišosi į Vakarų Europos reikalus, siųsdamas visokius suvorovus, kutūzovus į Austriją, Italiją.“

Politikos apžvalgininkas juokavo, jog perskaičius T.Marshallo knygą turėtų apimti „egzistencinė neviltis ir kosminis nerimas“, kad gyvename labai blogoje vietoje. „Ši mintis man priminė vieną knygoje esančią citatą „Dievas ypač globoja girtuoklius, vaikus ir Jungtines Amerikos Valstijas“, – Otto von Bismarchą priminė R.Valatka.

Vis dėlto su viena knygos autoriaus mintimi politikos apžvalgininkas teigė sutinkantis: Rusija ir toliau gins savo interesus Baltijos šalyse.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas: „Kiek geografija yra svarbi tarptautiniuose santykiuose? Jos svarbos negalima neigti. Bet tas, kuris atsidūrė nesaugiame didmiesčio rajone ir pamatė įtartiną kompaniją, pagalvojo, kad nenorėtų toje vietoje būti... Tai neabejotinas geografinės svarbos įrodymas.

Lietuviams geografijos svarba labai aktuali, susijusi su įvairiomis idėjomis, kaip iš šio neramaus regiono perkelti visą lietuvių tautą ten, kur ramiau. Jei vyktų teritorinis karas su agresoriumi, neabejoju, kad Suvalkų koridoriaus reikšmė ir geografija taip pat taptų labai svarbi“.

Anot pašnekovo, geografija tampa svarbi, kai kalbame apie konfliktus tarp valstybių, o kalbant apie taikius santykius ta svarba smarkiai sumažėja. „Tada daug svarbesni tampa kiti dalykai: tarpusavio ryšiai, prekyba, investicijos, žmonių judėjimas ir tai, kaip tos valstybės susijusios. Tai gali daug geriau paaiškinti šiuolaikinės politikos sprendimus nei viena ar kita geografinė lokacija“, – teigė jis.

Nenuostabu, kad pastaraisiais metais vėl išaugo dėmesys geopolitikos studijoms, mat pasaulyje situacija dėl įvairių karinių konfliktų ėmė blogėti.

„Geopolitikos studijos buvo nuėjusios į užmarštį iki Šaltojo karo pabaigos ir Berlyno sienos griuvimas simboliškai parodė, kad geografinė atskirtis tampa nebesvarbi. JAV siena su Meksika, kurią išrinktasis prezidentas žadėjo savo rinkėjams pastatyti, Vengrijos siena, kuri skirta pabėgėlių srautui sustabdyti, – tai geriausi simboliai, įrodantys geografijos svarbos sugrįžimą. Intensyvėjant konfliktams geografija tampa labai svarbi“, – kalbėjo TSPMI vadovas.

R.Vilpišauskas priminė ir kitą pavyzdį, iš dalies neigiantį T.Marshallo idėjas. Anot jo, pasaulyje keičiasi ir didžiųjų valstybių politikos kryptys: anksčiau JAV nesikišdavo į kituose žemynuose vykstančius procesus, o pastaruoju metu vis dažniau tampa aktyvia jų dalyve, o juk pačios šalies geografinė padėtis nepasikeitė – pasikeitė politika kitų valstybių atžvilgiu. „Buvo kitų priežasčių, kodėl JAV radikaliai pakeitė savo politiką“, – komentavo jis.

Kalbėdamas apie knygą R.Vilpišauskas teigė, kad esama ir tam tikrų nerimą keliančių tendencijų: „Determinizmas, kylantis iš geopolitinio požiūrio, turėtų kelti nerimą. Klausimas, kiek geografinė padėtis svarbi ir kaip galima sumažinti jos svarbą. Viena iš priemonių – aljansai. Tai svarbu tokiai šaliai kaip Lietuva, kuri yra šalia agresyvią politiką vykdančios kaimynės, nes aljanso principas: visi už vieną ir vienas už visus.“

Daug kas priklauso ir nuo pačių šalių vykdomos politikos bei krypties, kur juda jų raida: jei Rusija, anot pašnekovo, būtų demokratiška, kokia buvo betampanti, tai nebūtų karo Ukrainoje ar įšaldytų konfliktų Moldovoje, Gruzijoje, o ir Osetijoje veikiausiai nebūtų buvę.

TSPMI Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, kalbėdamas apie T.Marshallo knygą ir joje išsakomą mintį, kad Baltijos šalims didžiausią grėsmę kelia vadinamasis Suvalkų koridorius, teigė: „Autorius daug keliavo, daug matė ir nusprendė, kad geografija yra labai svarbus aspektas tam, kad galėtume paaiškinti, kodėl viskas susiklostė vienaip ar kitaip ir kaip gali klostytis toliau.

„Per geografijos prizmę, aspektą, kad prie Rusijos visuomet artėja jai priešiškos jėgos, ir turint omeny, kad reikia turėti strateginį gylį, kur reikalui esant būtų galima atsitraukti, tai Ukraina yra stotelė siekiant savo apginamumo, gal dar matoma priešiškų organizacijų ir aljansų plėtra. Nuo ko prasidėjo karas su Ukraina? Nuo asociacijos susitarimo ir jo nepasirašymo Vilniuje.

Tai duoda vertybinį idėjinį krūvį, kad Ukraina galėtų tapti demokratiška valstybe, imtų keistis, atsikratytų korupcijos... Kam tai pavojinga? Rusijai kaip valstybei? Rusijos dabartinei politinei sistemai, kuri dabar pagrįsta visiškai kitokiomis taisyklėmis“, – sakė L.Kojala ir pridūrė, kad lieka didelis klausimas, kas iš tiesų didesnė grėsmė Rusijai – NATO ar tai, kas suvokiama kaip Vakarų pasaulis su savo vertybėmis, laisvu politinių, demokratinių ir kitų principų judėjimu.

Anot L.Kojalos, kalbant apie pasaulio žemėlapio perbraižymą, nereikėtų kalbėti tik apie Baltijos šalis, mat Rusija turi interesų net tokiose vietose kaip Arktis.