Tiesa, paties R.T.Erdogano veiksmai galimai prisideda prie to, kad Turkijos teisėsaugai kol kas tikrai nesiseka užkirsti kelio teroro išpuoliams, o valdžiai tai – netgi ne visada naudinga.
Bergždžia kova su terorizmu
Ekspertai teigia, kad kai kada teisėsauga iš principo nesistengia išaiškinti, kas įvykdė teroro išpuolius. Pasak trijų buvusių Turkijos kovos su terorizmu pareigūnų, gruodžio viduryje Stambule prie futbolo stadiono nugriaudėjusio sprogimo vietą policininkai išvalė jau kitą dieną.
Paprastai įkalčiams surinkti reikia apie dviejų dienų, tačiau kai atsakomybę prisiėmė grupuotė „Kurdistano laisvės sakalai“ (TAK), laikoma radikalia uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka, visi tyrimai buvo nutraukti.
„R.T.Erdoganui naudingi išpuoliai, kuriais galima visuomenės pasipiktinimą sustiprinti iki neapykantos“, – teigė buvęs Pentagono pareigūnas Michaelas Rubinas.
Pasak Vidurinių rytų tyrėjo, R.T.Erdogano valdymo metu išpuolių Turkijoje padidėjo, o tai turėtų stebinti tuos valdžios atstovus, kurie mano, kad remdami islamistus Sirijoje galės apsisaugoti nuo jų išpuolių.
Tačiau didžiausia problema slypi pačiose Turkijos kovos su terorizmu pajėgose. Mat R.T.Erdoganas seniai ištikimybę vertino labiau už kompetentingumą, o tai ypač išryškėjo po nepavykusio perversmo liepą.
„R.T.Erdoganas siekė sukaupti dar didesnę galią ir po perversmo atsikratė tūkstančių patyrusių kovos su terorizmu ekspertų, o kitus perkėlė į jiems svetimas darbo sferas. Tai reiškia, kad Turkijos policija ir saugumo agentūros veikia kone aklai. Prireiks ilgų metų, kol pareigūnai ir vėl taps tokie patyrę“, – aiškina M.Rubinas.
Vadina nauju nepriklausomybės karu
Turkijos prezidentas panašius grasinimus išsakė ir Naujųjų metų išvakarėse kreipdamasis į tautą.
„Mūsų šalis pastaraisiais metais įsitraukė į naują karą dėl nepriklausomybės. Puolama mūsų nacionalinė vienybė, teritorinis vientisumas, institucijos, ekonomika, užsienio politika ir visi kiti elementai, iš kurių susideda mūsų valstybė“, – metiniame pranešime kalbėjo R.T.Erdoganas.
Tačiau tai, kad jo valdžiai keliamas pavojus atrodo svarbesnis nei išpuoliai prieš civilius, išdavė ir tai, kad žiauriausiu teroro aktu prezidentas pavadino liepos bandymą įvykdyti perversmą, dėl kurio kaltę jis verčia dvasininko Fethullah Guleno pasekėjams.
„Liepos 15-oji be abejonės buvo pats žemiausias teroro išpuolis ir mėginimas užimti šalį per visą Turkijos istoriją. Tačiau kartu su 79 mln. gyventojų mes sugebėjome nelaimę paversi nauja pradžia ir nauju pasipriešinimu“, – kalbėjo R.T.Erdoganas.
