Po susitarimo tarp didžiausių Parlamento jėgų centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos narys Antonio Tajani tapo EP vadovu.
Nors 63 metų italas per EP pirmininko rinkimus buvo laikomas favoritu, buvo ir abejojančių jo pergale.
Mat jo reputaciją Parlamento senbuvių akyse teršė dėmė – ryšiai su skandalingais vakarėliais „bunga-bunga“ pagarsėjusiu Italijos politiku.
A.Tajani yra vienas centro dešinės populistų partijos „Forza Italia“ steigėjų.
Šio judėjimo vadovas S.Berlusconi gerokai anksčiau nei dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas politikoje sukosi it pramogų verslo atstovas.
„Forza Italia“ šalyje prisimenama kaip partija, kuri rinkėjus apžavėjo ne ideologija, o iš televizijos ekranų nedingstančio lyderio veidu.
Todėl per EP vadovo rinkimus A.Tajani teko susigrumti su priešininku, kurį įveikti labai sunku, – su savo praeitimi.
Bet italui pavyko: būtent artimas S.Berlusconi sąjungininkas buvo išrinktas vokiečio Martino Schulzo įpėdiniu.
Pliekėsi su vokiečiu
Dvi kadencijas EP pirmininko poste praleidęs M.Schulzas paliko savo pėdsaką.
Pareigos tapo įtakingesnės ir labiau pastebimos nei kada nors anksčiau.
Jis stengėsi, kad Europos valstybių ir vyriausybių vadovai nebegalėtų Parlamento nuomonės paprastai nustumti į šalį.
O kaip elgsis jo įpėdinis? Atsiribos nuo savo pirmtako ar laikysis jo pozicijos? A.Tajani jau užsiminė, kaip ketina valdyti: „Mums nereikia stipraus EP pirmininko. Mums reikia stipraus EP.“
Beje, tai, kad M.Schulzą pakeitė būtent S.Berlusconi patikėtinis, atrodo kaip likimo pirštas. Mat nesantaika tarp vokiečio europarlamentaro ir italo verslininko tvyro jau seniai.
S.Berlusconi su M.Schulzu garsiausiai susibarė dar 2003 metais. Tuo metu EP Socialdemokratų frakcijai vadovavęs vokietis prakalbo apie „interesų konflikto virusą“, aiškiai įkąsdamas politiku tapusiam Italijos milijardieriui.
„Pažįstu vieną prodiuserį italą, kuriantį filmą apie nacių koncentracijos stovyklas.
Siūlyčiau jums vaidinti kapą – būtumėte tobulas pasirinkimas“, – su koncentracijos stovyklos kalinių darbo grupės prižiūrėtoju M.Schulzą palygino S.Berlusconi.
Orus tuomečio Europos Parlamento vadovo atkirtis pelnė nemažai pagyrų: „Mano pagarba nacių režimo aukoms neleidžia man atsakyti jums.“
Mėgdžiojo net apranga
Aristokratų šeimoje gimęs buvęs Italijos karinių oro pajėgų karininkas A.Tajani neslepia artimai bendradarbiavęs su S.Berlusconi.
„Niekada neišsižadėjau „Forza Italia“. Niekada nepasikeičiau, o kai dalyvavau EP vicepirmininko rinkimuose, aš gavau daugiau balsų negu M.Schulzas“, – gyrėsi A.Tajani.
Juokaujama, kad žilaplaukis net išvaizda siekia prilygti savo buvusiam viršininkui: A.Tajani renkasi tamsų kostiumą, kuklų, neryškų kaklaraištį, mėgsta prabangius laikrodžius, tvirtai spaudžia ranką ir maloniai kvepia.
A.Tajani niekuomet nebijojo šešėlių, krintančių ant S.Berlusconi, – istorijų apie nevaldomus vakarėlius, šėlionių su prostitutėmis, interesų konfliktų dėl jo žiniasklaidos imperijos ir nuslėptų mokesčių.
„Jis visuomet buvo labai kietas S.Berlusconi interesų gynėjas EP“, – sakė Europos žaliųjų partijos vadovė Monica Frassoni.
Dar pernai lapkritį A.Tajani interviu dienraščiui „Corriere della Sera“ reiškė paramą buvusiam populistinės partijos vadovui: „Aš nematau nė vieno, kuris sulauktų daugiau pripažinimo ir turėtų daugiau žavesio nei jis.“
Įtarimai dėl kyšių neprilipo
Regis, tokie žodžiai – ne už dyką, mat A.Tajani politinė karjera prasidėjo buvusio Italijos premjero dėka.
Italas dirbo žurnalistu dienraštyje „Il Giornale“, kuris priklausė S.Berlusconi šeimai, o vėliau persimetė į magnato pusę ir 1994 metais tapo naujojo Italijos ministro pirmininko atstovu spaudai.
Viena patikėtinio užduočių buvo užtikrinti, kad S.Berlusconi italų akyse atrodytų švarus, nors teisėsauga jau buvo pradėjusi tyrimą dėl nuslėptų mokesčių.
„Vyriausybė dirba gerai ir išlaiko santarvę“, – tikino A.Tajani tuo metu, kai mokesčių tyrėjai jau beldėsi į S.Berlusconi verslo imperijos duris.
Tiesa, į A.Tajani teisėsauga irgi atkreipė dėmesį, tačiau kiek vėliau. Prieš dešimtmetį centrinio Italijos regiono Lacijaus pareigūnai ėmėsi didžiulio tyrimo dėl galimų vietos verslininkų ir valdininkų korupcinių ryšių.
Tyrėjai aptiko dokumentus, bylojančius apie regiono kabineto nariams mokamus kyšius. Tuo metu „Forza Italia“ skyriaus Lacijuje vadovas buvo A.Tajani.
Italijos žiniasklaida pranešė, kad tyrėjams įtarimų sukėlė su bendrovėmis, artimomis „Forza Italia“, pasirašyti sandoriai dėl bėgių ir gatvių tiesimo bei vienos regiono transporto bendrovės privatizavimas.
2007 metais Italijos naujienų žurnalas „L’Espresso“ pranešė apie tyrėjų įtarimus, kad apie kyšių davimą ir gavimą žinojęs ir A.Tajani. Bet tai niekada nebuvo įrodyta.
Prie būsimojo EP vadovo neprilipo nė vienas įtarimas. Net ir dabar paklaustas apie šią istoriją jis nepaprastai susierzina.
Pažiūras pakeis diplomatija
Jaunystėje A.Tajani buvo aistringas monarchijos rėmėjas, be to, niekada neslėpė pasisakantis tik už tradicinę šeimą ir krikščioniškąsias vertybes.
Iki rinkimų į EP 2014 metais A.Tajani buvo tarp tų, kurie padėjo savo parašą ant konservatyvaus fondo „Novae Terrae“ peticijos.
Šis dokumentas, kuriame ginamos vyrų ir moterų teisės auginti savo vaikus laikantis religinių normų, taip pat smerkia abortus ir homoseksualų santuokas.
Vėliau A.Tajani Europos Komisijai nedavė ramybės reikalaudamas uždrausti pagalbinį apvaisinimą homoseksualams, nes prieš tokias šeimas, kurias jis pavadino netikromis, yra griežtai nusistačiusi Bažnyčia.
Bet pastaruoju metu savo įsitikinimų italas ėmė išsižadėti – gal ir dėl to, kad ruošėsi vadovauti visiems europarlamentarams.
Kai prieš Europos Parlamento pirmininko rinkimus Žaliųjų frakcijos atstovė Terry Reintke paklausė A.Tajani nuomonės apie moterų teises, jis Vokietijos europarlamentarės puolimą atrėmė diplomatiškai.
„Žinoma, kaip EPP politikas turiu savo nuomonę, tačiau kaip Europos Parlamento vadovas nevykdau jokios politinės programos“, – aptakiai išsisuko A.Tajani.
Neužkirto kelio skandalui
A.Tajani visada siekė išlikti šešėlyje.
Iš pradžių EP, o vėliau užimdamas eurokomisaro postą jis stengėsi išvengti didesnių skandalų.
Šešerius metus praleidęs vykdomojoje Europos Sąjungos valdžioje jis nepriėmė jokio reikšmingesnio sprendimo. Gal dėl to neįgijo ir jokių priešų.
Pasak vieno EPP nario, A.Tajani yra mandagus, moka palaikyti ir plėtoti santykius su žmonėmis.
Tačiau italas sulaukė kritikos dėl savo neveiklumo – esą pro pirštus pažiūrėjo į įspėjimus, kad Europos automobilių gamintojai klastoja išmetamųjų dujų taršos rodiklius.
Dar 2013 metais už aplinkosaugą atsakingas eurokomisaras Janezas Potočnikas įspėjo A.Tajani, kad automobilių pramonėje vis garsiau kalbama apie bręstantį skandalą.
Transporto sritimi tuo metu rūpinęsis italas ignoravo kolegos laišką, tačiau po dvejų metų skandalas iš tiesų sprogo.
Amerikos aplinkosaugininkai 2015 metų rudenį paskelbė, kad norėdamas atitikti griežtus JAV taršos reikalavimus „Volkswagen“ net septynerius metus į dalį savo gaminamų dyzelinių modelių montavo specialias išmaniąsias programėles.
Jos padėdavo apgauti amerikiečių techninės apžiūros centruose naudojamus išmetamųjų teršalų kiekio matuoklius.
O kai A.Tajani buvo apklausiamas tyrėjų, jis neigė ką nors apie tai žinojęs.
Rezultatas nė kiek nenustebino: italas laviravo ir galiausiai išvengė atsakomybės.
Siekia įtikti visiems
Kolegos kalba, jog didžiausias keturias kadencijas EP praleidusio italo privalumas – kad jis pažįsta ne tik visus europarlamentarus, bet ir kone visus pareigūnus, dirbančius aukščiausiose Europos institucijose.
„A.Tajani laimėjo rinkimus, nes jo žodis visada buvo patikimas ir kiekvienas išrinktas EP narys pažįsta jį asmeniškai“, – teigė Vokietijos europarlamentaras Andreas Schwabas.
Jam antrino ir kitas EPP narys, nenorėjęs sakyti savo pavardės: „A.Tajani yra padaręs paslaugų galybei žmonių ir daugelis išrinktų Europos Parlamento narių jam yra skolingi.“
A.Tajani moka prancūzų, anglų ir ispanų kalbas. Tiesa, kaip pažymi jo kolegos, italas gali daug kalbėti, bet mažai pasakyti.
„Aš esu į kompromisus linkęs žmogus. Noriu būti visų Europos Parlamento narių pirmininku“, – pripažino A.Tajani.
Iš tiesų italas moka palenkti į savo pusę ir politinius priešininkus. Prieš dvejus metus, baigęs darbą Europos Komisijoje, grįžo į EP, jam priklausė 500 tūkst. eurų išeitinė kompensacija. Bet tuomet A.Tajani jos atsisakė.
„Anuomet darbuotojų padėtis buvo prasta.
Aš nemaniau esant teisinga imti išeitinę kompensaciją“, – vėliau teigė A.Tajani.
Italo poelgio aidas – pusės milijono eurų atsisakymas – neabejotinai atkeliavo ir iki šių EP vadovo rinkimų.
