Apklausos duomenimis, vis daugiau rusų įsitikinę augančiu savo šalies tarptautiniu autoritetu ir dėl to pasirengę kentėti nepriteklius.
62 proc. apklaustųjų teigė esantys pasirengę gyventi ekonominių ir politinių Vakarų sankcijų sąlygomis.
O 41 proc. apklaustųjų teigia, kad Rusija nenusileidžia įtakingiausioms pasaulio valstybėms, ir tiktai 37 proc. nesutinka su šia nuomone.
Be to, dauguma apklaustųjų mano, kad Rusiją šios valstybės laiko konkurente – 39 proc. ar net prieše – 30 proc.
Tiesa, tuo pat metu auga dalis manančiųjų, jog Maskva turėtų nuolaidžiauti Vakarams mainais už sankcijų atšaukimą. Praėjusią vasarą tokių buvo 17 proc., o šį sausį – 23 proc.
Tačiau panašiu tempu didėja ir skaičius rusų, kurie pasirengę ilgam gyvenimui sankcijų sąlygomis. Tokių vasarą buvo 58 proc., o dabar – 62 proc.
„Nieko stebėtina, kad didžiųjų valstybių šovinizmas daro įtaką žmonių elgsenai.
Šalies didybė yra svarbiausias propagandos elementas. Didybė pateisina paprasto piliečio patiriamus sunkumus“, – taip šį fenomeną aiškina politologas Konstantinas Kalačevas.
Be to, dauguma rusų prastai suvokia, kokios sankcijos blogina jų kasdienį gyvenimą, – Vakarų atsisakymas suteikti kreditus verslui ar Rusijos draudimai įvežti į šalį pigius produktus iš Europos.
„Nežinodami ryšio tarp sankcijų ir gyvenimo lygio blogėjimo detalių bei subtilybių jie mano, jog toks ryšys yra. Todėl į jų nuotaikas įsilieja ir šūkis „Niekas Rusijos neparklupdys“, ir troškimas, kad gyvenimo lygis taip stipriai nekristų“, – sako K.Kalačevas.
Bet pastarieji sociologų tyrimai rodo, kad daugelis rusų daug vilčių sieja su naujuoju Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu.
Pasak Levados centro direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Graždankino, kai kurie 45-ojo JAV prezidento pareiškimai sustiprino tikėjimą, kad Rusijai pavyks grįžti prie lygiateisio dialogo su aplinkiniu pasauliu.
Bet ar tokios nuotaikos išsilaikys ilgai – neaišku.