Šįmet pasirodysiančiame dokumentiniame filme pasakojama, kad 1960-aisiais A.Hamilton-Byrne buvo tik paprasta jogos mokytoja, kurios pamokas lankė nuobodžiaujančios pasiturinčios vidurinės klasės mamytės.
Bet būti tik jogos trenere A.Hamilton-Byrne neužteko – 1964 metais ji ėmė kurti savo kultą.
Kad ir kaip keista, žmonės lengvai pasidavė šiam moters norui ir netrukus net keli šimtai suaugusių jos sekėjų įsikūrė Australijoje, šalia Dandenongo Kalnagūbrių nacionalinio parko prie Ildono ežero. Ten jie įkūrė namus ir savo „vaikams“.
Pastarieji toli gražu ne visi buvo tikrieji bendruomenės narių vaikai – dalis jų buvo įvaikinta įtartinomis aplinkybėmis.
Visi jie turėjo vieną pavardę – Hamilton-Byrne, taip pat beveik visų plaukai buvo nudažyti baltai, kad jie būtų kuo panašesni vienas į kitą.
Jogė A.Hamilton-Byrne oficialiai buvo vadinama jų motina, o kiti sektos nariai – dėdėmis ir tetomis. Savo biologinių tėvų nemažai vaikų niekuomet taip ir nepažino. Jų tapatybė buvo pakeista, suteikti kiti vardai.
Sukūrė asmenybės kultą
Žurnalistas Chrisas Johnstonas, kartu su Rosie Jones parašęs knygą „Šeima“, tikino, kad sektai egzistuoti beveik pusę amžiaus leido virtinė sutapimų. Vienas jų – tuomet Australijoje populiarus dvasinis savęs ieškojimas, kuriuo ir pasinaudojo A.Hamilton-Byrne.
Religiją, kurią išpažino A.Hamilton-Byrne sekta, apibūdinti sunku. Tai – krikščionybės, hinduizmo ir kitų Rytų religijų mišinys. Sektos nariai tikėjo netgi ateiviais.
Tačiau svarbiausia asmenybė „Šeimoje“ buvo pati A.Hamilton-Byrne.
Moteris savo sekėjams tvirtino esanti Jėzus Kristus moters kūne.
Savo charizma ir sunkiai protu suvokiamais pamokslais ji sugebėjo pakerėti žmones taip, kad jie nesunkiai jai paklusdavo, sutikdavo atiduoti savo turtus. Taip A.Hamilton-Byrne sukaupė solidų nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje, Niujorke.
Sektos narius ji įtikino daryti nusikaltimus, nes nešvariai įgytų pinigų jai vis buvo maža. Jie nevengė sukčiauti, klastoti dokumentų.
Savo dvasinei lyderei paklūstantys žmonės įtartinomis aplinkybėmis įsivaikindavo mažamečius. Jie buvo atvežami į „Kai Lama“ pavadintus namus prie Ildono ežero ir griežtai prižiūrimi vadinamųjų tetų bei dėdžių.
Nuo pat pradžių jiems buvo duodama psichotropinių medžiagų. Sulaukę paauglystės privaloma tvarka jie dalyvaudavo „eksperimentuose“, kurių metu turėjo vartoti LSD. Vaikai buvo uždaromi vieni tamsiame kambaryje, kartais juos aplankydavo tiktai psichiatras arba pati A.Hamilton-Byrne.
Narkotikų vartojimo padariniai buvo siaubingi – paaugliai susirgdavo depresija, jautė asmenybės pokyčius, nuolat sapnuodavo košmarus.
Maža to, neretai vaikams tekdavo badauti, jie buvo mušami iki sąmonės netekimo, patirdavo seksualinį išnaudojimą.
Košmaras truko iki 1987 metų – kol atvykusi policija atėmė vaikus. Iš viso prie Ildono ežero buvo laikomi 28 nepilnamečiai – vėliau jie prisipažino patyrę tikrą siaubą.
Narkotikų tiekėjas – medikas
R.Jones – kita knygos apie „Šeimą“ autorė – įsitikinusi, jog A.Hamilton-Byrne sugebėjo įtikinti žmones ją garbinti ir sukurti sektą pasinaudodama narkotikais.
„Manau, padėjo LSD. Nemaža dalis kulto sukosi būtent apie narkotikus“, – teigė rašytoja.
Vienas pirmųjų A.Hamilton-Byrne sekėjų ir pagalbininkų buvo psichiatras Howardas Whitakeris.
Jis tyrė, kaip galima panaudoti haliucinogenines medžiagas psichikos sutrikimams gydyti. Būtent jis ir padėdavo sektai gauti narkotikų.
Negana to, privati ligoninė, kurioje dirbo H.Whitakeris, tapo savotišku sektos prieglobsčiu. Dalis jos personalo taip pat priklausė „Šeimai“, tad gauti narkotikų jiems nebuvo sunku.
Manoma, jo A.Hamilton-Byrne visuomet namuose turėdavo stiklainį su LSD tabletėmis, dalindavo savo sekėjams ir stebėdavo jų būseną, kad įsitikintų, jog sektos nariai pripažįsta jos dieviškumą.
„Šeimoje“ – intelektualai
Ch.Johnstonas ir R.Jones prieš rašydami knygą „Šeima“ turėjo apklausti nemažai liudininkų, buvusių sektos narių, taip pat policijos pareigūnų, detektyvų, kurie ilgus metus rinko medžiagą apie sektą.
R.Jones tikino norinti, kad jos knyga ir apie sektą sukurta kino juosta atkreiptų žmonių dėmesį į įvairius kultus, kurie išnaudoja į juos įtrauktus asmenis. Autorė nori paskatinti diskusiją apie „Šeimos“ veiklą ir žalą, kurią patyrė jos nariai.
„Įdomiausia, kad „Šeimos“ nariai nebuvo hipiai, lakstantys su gėlėmis plaukuose.
Tai buvo vidurinės klasės atstovai, itin inteligentiški, turintys gerą darbą, puikią karjerą“, – pasakojo R.Jones.
Tarp A.Hamilton-Byrne garbinusių žmonių buvo gydytojų, psichiatrų, mokslininkų. Vienas jų – britų fizikas Raynoras Johnsonas, Melburno universitete įgijęs magistro laipsnį.
Tarp jo draugų buvo nemažai garsių to meto politikų.
Būtent intelektualų narystė ir padėjo „Šeimai“ gyvuoti. Jų socialinė padėtis leido išvengti visuomenės kritikos.
Antai seras Reginaldas Ansettas savo televizijos programoje gynė sektą kaip visiškai nekaltą ir niekam nekenkiantį darinį. Egzistuoja sąmokslo teorijos, kurios teigia, kad vienaip ar kitaip su sekta buvo susiję ir teisėjai ar net aukščiausius postus užimantys Australijos politikai.
„Sekta savo čiuptuvais tartum aštuonkojis apraizgė įvairiausių Melburno visuomenės sluoksnių narius. Neabejoju, kad yra daugybė žmonių, kurie galėtų atsakyti į galybę klausimų ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – kalbėjo R.Jones.
Pati A.Hamilton-Byrne šiuo metu guli slaugos namuose.
96-erių moteris serga demencija ir, tikėtina, ilgai nebegyvens. Tačiau jos asmenybė vis dar įdomi: jogė iki šiol garbinama saujelės žmonių, kurie vis dar tiki tiki Didžiąja baltąja brolija – būtent taip iš pradžių buvo pavadinta sekta.
Rašydami knygą Ch.Johnstonas ir R.Jones sutiko vyrą, vardu Michaelas. Jis tikino, kad ir pati „Šeima“ vis dar egzistuoja.
Vyras tvirtino beveik kiekvieną dieną lankantis A.Hamilton-Byrne slaugos namuose.
Pasak Michaelo, „Šeimos“ nariai susitinka kas savaitę.
Bet knygos autorių tokie vyro žodžiai neįtikino.
„Geriausiu atveju jų yra 30 ar 40 ir jie susitinka kalnuose, tačiau neaišku, ar jie aktyviai veikia. Nekyla abejonių tik dėl vieno – visi jie iki šiol palaiko A.Hamilton-Byrne.
Manau, šios struktūros viršuje esantys žmonės – vis dar aktyvūs sektos nariai. Tai bus ypač svarbu po jų dvasinės lyderės mirties.
Neabejotinai tarp jų užvirs kova dėl moters sukauptų milžiniškų turtų. O mirtis, tikėtina, ją pasiglemš netrukus. Nebent ji iš tiesų yra Jėzus Kristus, kaip bandė įtikinti sektos narius“, – sakė Ch.Johnstonas.
