Kvala Lumpūras ir Pchenjanas daug metų palaikė artimus ryšius, tačiau dabar vienas kitam paskelbė diplomatinį karą. O abiejų valstybių piliečiai tapo šio konflikto įkaitais.
Pchenjanas uždraudė visiems Malaizijos piliečiams išvažiuoti iš Šiaurės Korėjos, Malaizijos valdžia žengė atsakomąjį žingsnį: iš šalies neišleido Šiaurės Korėjos ambasados darbuotojų. O vėliau patikslino, kad nebus leidžiama išvykti ir kitiems šiaurės korėjiečiams.
Tiesa, su Pchenjano ambasadoriumi Kang Cholu pasielgta kiek kitaip – diplomatas buvo išlydėtas į Kvala Lumpūro oro uostą ir išsiųstas į gimtinę. O Pchenjanas atsakė tuo pačiu – išsiuntė Malaizijos ambasadorių.
„Visiškai nukrypta nuo įprastos praktikos. Nepamenu atvejo, kai į diplomatinę dvikovą būtų įtraukta tiek daug piliečių“, – komentavo daug metų Indijos diplomatiniame korpuse tarnavęs Lalitas Mansinghas.
Manoma, kad Malaizijoje dirba maždaug tūkstantis Šiaurės Korėjos piliečių. Ši šalis leidžia Kim Jong-uno valdomos valstybės gyventojams atvykti be vizų ir pastaruoju metu tuo pasinaudodavo vis daugiau žmonių.
O malaiziečių Šiaurės Korėjoje turėtų būti tik 11: trys žmonės dirba Malaizijos ambasadoje, du yra Jungtinių Tautų darbuotojai, o dar šeši – jų šeimos nariai.
Valstybės kivirčijasi nuo tada, kai Kvala Lumpūro oro uoste vasario 13 dieną buvo nunuodytas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno įbrolis Kim Jong-namas.
Pietų Korėjos valdžia dėl šio nužudymo kaltina Pchenjaną, o Kvala Lumpūras to tiesiogiai niekada nepareiškė, bet jau suėmė žmogžudystę įvykdžiusias merginas ir siekia apklausti 7 įtariamus nusikaltimą organizavusius šiaurės korėjiečius. Manoma, kad trys iš jų vis dar gali slėptis Šiaurės Korėjos ambasadoje.
„Nedarysime reido ambasadoje, – tikino Malaizijos pareigūnai. – Mes budėsime. Jei prireiks, kad ir penkerius metus lauksime jų lauke. Juk galų gale kas nors išeis iš pastato.“
Bet Malaizijos pradėtas tyrimas ir atkaklumas siutina Pchenjaną. Diktatūrinė valstybė tikina, kad analizė paremta menkais įrodymais, ir abejoja, jog Kim Jong-namas buvo nužudytas nervus paralyžiuojančia medžiaga VX.
Kitaip tariant, Šiaurės Korėja kratosi kaltės, nes žinoma, kad ši šalis turi didelius šio cheminio ginklo išteklius.
„Neleisime malaiziečiams išvykti iš šalies, kol Šiaurės Korėjos diplomatų saugumas Malaizijoje nebus užtikrintas. Tai gali būti padaryta sąžiningai sutarus dėl atvejo, kuris įvyko Malaizijoje“, – taip pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra turėdama galvoje Kim Jong-namo nužudymą.
Beje, Pchenjano valdomi šalies gyventojai apie šį įvykį žino mažai – uždaros valstybės gyventojams neskelbiama oro uoste nužudyto asmens tapatybė.
Konflikto pradžia – giminaičio nužudymas
Artimus ryšius palaikiusių Šiaurės Korėjos ir Malaizijos draugystė ėmė skeldėti, kai vasario mėnesį Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste dvi moterys nužudė Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno netikrą brolį Kim Jong-namą.
Prisiartinusios prie Kim Jong-namo jos jį užpuolė: viena sugriebė vyrą iš už nugaros, o kita prispaudė jam prie veido audeklą su nervus paralyžiuojančia medžiaga VX, kuri laikoma cheminiu ginklu.
Tuomet moterys iš lėto pasitraukė, o Kim Jong-namas puolė prie oro uosto darbuotojų prašydamas pagalbos ir pasakodamas, kas nutiko. Vis labiau paralyžiaus kaustomam vyrui buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau jo širdis sustojo pakeliui į ligoninę.
Malaizijos teisėsauga sulaikė dvi moteris – indonezietę ir vietnamietę. Jos iš pradžių tikino maniusios, kad dalyvauja pokšte. Tačiau iš to, kaip audeklą laikiusi moteris skubėjo nusiplauti rankų, galima suprasti, kad apie pavojų jos gyvybei moteris žinojo.
Kaip įtariama, moterys vykdė Šiaurės Korėjos užsakymą. Tačiau Šiaurės Korėja neigė esanti kaip nors su tuo susijusi ir kaltino Malaiziją susimokius su Pietų Korėja neteisingai apkaltinti Pchenjaną.
