Tokią nuomonę lrytas.lt apie ketvirtadienį Amerikos paleistas raketas į Sirijos karinę oro bazę išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
„JAV smūgis Sirijai parodė, kad D.Trumpas kaip prezidentas rodo ryžtą naudoti ir karinę galią įgyvendindamas savo politiką, – teigė politologas. – Ne tiek svarbus pačios karinės operacijos mastas ar techninės detalės, kiek žinutė, kad buvo panaudota karinė jėga. Žinutė siunčiama ne tiek Sirijai ir prezidentui Basharui al-Assadui, kiek Rusijai ir Iranui.“
N.Maliukevičius tvirtino, kad pagrindinis smūgio Šayrato aerodrome tikslas buvo parodyti JAV ryžtą, o ne daryti žalą Sirijos prezidento B.al-Assado pajėgoms.
Amerikos ataka, per kurią buvo paleistos 59 raketos „Tomahawk“, žuvo septyni Sirijos kariai. Karinė operacija buvo surengta reaguojant į B.al-Assado pajėgų cheminę ataką Chan Šeichūne, kai buvo nužudyti 86 žmonės.
„Karinė ataka buvo atlikta preciziškai – akivaizdu, kad buvo įspėta Rusija, kad nebūtų rusų aukų. Jei įspėta Rusija, buvo įspėtas ir B.al-Assadas, – teigė TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius. – Sirija, kiek spėjo, tiek ir reagavo, tačiau svarbu ne tai, o politinė žinia, kuri buvo siunčiama su šia karine ataka.“
Anot N.Maliukevičiaus, artimiausiomis dienomis lauks retorinis ir diplomatinis Rusijos atsakas. Be to, politologas perspėjo, kad gali būti atšauktas JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono vizitas į Maskvą.
D.Trumpo veiksmai Sirijoje daugeliui buvo netikėti. Mat jis nuolatos aiškino, kad bet koks karinis įsikišimas į šį konfliktų vėtomą regioną būtų pražūtingas ir gali sukelti Rusijos agresiją.
Tiesa, D.Trumpas taip pat nuolatos kritikuodavo savo pirmtaką, buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą, kad jis kalbėdavo apie „raudonas linijas“, kurių šiukštu negali peržengti Sirijos režimas, tačiau tam įvykus jokių rimtų veiksmų nesiimdavo.
„Labai svarbu suprasti, kad keičiasi JAV politikos tipas pasaulyje. Sirijai peržengus tas raudonas linijas, B.Obamos administracija naudojo visas nekarines priemones: sankcijas, diplomatiją, spaudimą, – aiškino N.Maliukevičius. – D.Trumpas pademonstravo, kad yra linkęs naudoti karinę jėgą. D.Trumpas pasauliui atskleidė savo, kaip politiko, tipą.“
Vis dėlto TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius pabrėžė, kad Maskva neturi daugybės pasirinkimų, kaip duoti atsaką Vašingtonui, nes Amerika pademonstravo norą į agresyvią karinę politiką atsakyti taip pat.
„V.Putino galimybių ratas kurti problemas Amerikai susiaurėjo. Karinio atsako galimybių Sirijoje nematau, – teigė N.Maliukevičius. – Manau, gali būti kuriamos problemos Vakarams ir D.Trumpo administracijai kituose regionuose – pavyzdžiui, Ukrainoje. Tačiau V.Putino galimybių laukas Ukrainoje irgi susiaurėjo, nes D.Trumpas atitinkamai gali keisti politiką ir pereiti prie karinės paramos Ukrainai.“
Smūgis Sirijai buvo naudingas D.Trumpui ir pačioje Amerikoje, nes jam pavyko sustiprinti savo poziciją. D.Trumpas parodė neketinantis nuolaidžiauti Rusijai, nors yra slegiamas kaltinimų, esą turėjo ryšių su šios šalies vyriausybe.
„Iki tol nuolatinė vieša diskusija buvo susijusi su D.Trumpu ir Rusija, jo tariamomis simpatijomis V.Putinui, – sakė N.Maliukevičius. – Dabar D.Trumpas turi labai stiprų argumentą pademonstruoti, kad jis nėra nusiteikęs nuolaidžiauti Rusijai, V.Putinui ir Kremliaus režimui.“
Pasak politologo N.Maliukevičiaus, JAV taip pat pasiuntė žinią, kad „su B.al-Assado režimu ateitis nebėra siejama“ ir ieškoma būdų, kaip tą režimą pakeisti. Tiesa, tikėtina, kad B.al-Assadas ramiai nepasiduos.
„Akivaizdu, kad B.al-Assadas stiprins sąjungininkų tinklą, bandys agresyviau įsitvirtinti karo priemonėmis. Konfliktas įgavo visai kitokį pagreitį“, – pabrėžė TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius.
