Kiek daugiau nei pusė Turkijos rinkėjų – 51,4 proc. – referendume išreiškė paramą prezidentui R.T.Erdoganui.
Lyderis siekė padidinti savo galias ir, jo paties tikininu, sustiprinti valstybę, užtikrinti jos ekonominį stabilumą.
Vos laimėjęs referendumą, Turkijos prezidentas skambiai pareiškė, kad turkai „pritarė svarbiausiai valdžios reformai istorijoje“.
„Turkija surengė demokratiškiausią balsavimą, kokio dar niekada nematė jokia kita šalis Vakaruose“, – pergalingoje kalboje sakė R.T.Erdoganas.
Planai kelia klausimų
Prabilęs apie pirmuosius pokyčius po laimėto referendumo, R.T.Erdoganas tik dar kartą patvirtino tai, ko nuo pradžių baiminosi jo oponentai, – šalis tikrai gali nusigręžti nuo Europos ir demokratijos.
Turkijos prezidentas pranešė, kad šalyje gali būti surengtas referendumas dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Jei tai įvyktų, Turkija iš esmės pati sau užtrenktų duris prieš nosį ir negalėtų siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), nors dėl to stengėsi kelis dešimtmečius.
Bet, atrodo, R.T.Erdoganas dėl to nė kiek nesijaudina. Negana to, jis pareiškė, kad gali surengti referendumą ir dėl Turkijos siekio tapti ES nare.
Prezidentui narystė Bendrijoje, regis, neatrodo svarbi.
„Ką sako Georgas, Hansas arba Helga, mums neįdomu“, – rėžė R.T.Erdoganas siekdamas pabrėžti, kad nenuolaidžiaus Vokietijai, kuri esą diktuoja savo taisykles Bendrijoje.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Nerimas dėl ateities
Naujoji Turkijos politinė sistema turi įsigalioti po rinkimų 2019 metų lapkričio mėnesį, bet tikimasi, kad R.T.Erdoganas nieko nelaukdamas vėl įstos į valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), kurią padėjo įsteigti ir iš kurios turėjo išstoti tapęs prezidentu.
Taip jis sustiprins savo pozicijas ir nebebus „nešališku“ prezidentu, kuriuo iki šiol de facto turėjo būti.
Vos tik pasibaigė referendumas, Turkijos valdžia suskubo priimti dar vieną sprendimą – trims mėnesiams pratęsė nepaprastąją padėtį, kuri šalyje įvesta po nepavykusio pučo praėjusių metų liepą ir turėjo netrukus pasibaigti.
„Jie pakeis viską, – nusivylimo referendumo rezultatais neslėpė turkė Ceren. – Mes tikrai turėsime daugiau problemų, nei jų buvo iki šiol.“
Pasak jos, Turkijoje, nors ir siekiančioje būti modernia šalimi, vis dar vyrauja įsitikinimas, kad šalies lyderis turi būti vienvaldis, stiprus ir nepalaužiamas.
Kritikos neklausė
R.T.Erdogano veiksmus siekiant padidinti savo galias kritikavo ne tiktai oponentai, bet ir Vakarų šalys. Jos susirūpinimą pareiškė vos tik buvo paskelbta apie referendumo rengimą. Teigta, kad stovyklų „už“ ir „prieš“ šalininkams sudarytos nevienodos galimybės agituoti.
Dar daugiau kritikos strėlių į R.T.Erdoganą nuskriejo referendumo dieną. Tarptautiniams stebėtojams pareiškus, kad jo laimėjimą lėmė „nelygi kampanija“, prezidentas rėžė, esą jie „turėtų žinoti savo vietą“.
Referendumo rezultatais piktinosi ir opozicija, kuri teigė, kad balsavimo metu buvo sukčiaujama ir kad sąžiningas procesas būtų reiškęs kelių procentinių punktų skirtumą bei jų pergalę.
Didžiausia opozicinė Respublikonų liaudies partija ir prokurdiška Liaudies demokratų partija prabilo apie siekį užginčyti istorinio referendumo rezultatus.
Bet R.T.Erdoganas į kritiką ir kilusius protestus numojo ranka, pareiškęs, kad tai buvo demokratiškas referendumas, kuriame piliečiai tarė savo žodį.