Hipių judėjimo žvaigždės kūną vėžys pavertė mūšio lauku

Viena spalvingiausių hipių judėjimo moterų Jutta Winkelmann iškeliavo anapilin. Kartu su dvyne seserimi daugybę vyrų pakerėjusios vokietės akyse žiburėliai negeso net tada, kai kūną sekino sunki vėžio forma.

 Aktorius ir kino kūrėjas R.Langhansas turėjo moterų haremą, kuriam priklausė ir J.Winkelmann bei jos dvynė sesuo G.Getty. Jutta iki pat savo mirties su šiuo vyru palaikė gerus santykius ir kartu keliavo į Indiją.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
 Aktorius ir kino kūrėjas R.Langhansas turėjo moterų haremą, kuriam priklausė ir J.Winkelmann bei jos dvynė sesuo G.Getty. Jutta iki pat savo mirties su šiuo vyru palaikė gerus santykius ir kartu keliavo į Indiją.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
J.Winkelmann su aktoriumi ir kino kūrėju R.Langhansenu iki pat savo mirties palaikė gerus santykius ir kartu keliavo į Indiją.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
J.Winkelmann su aktoriumi ir kino kūrėju R.Langhansenu iki pat savo mirties palaikė gerus santykius ir kartu keliavo į Indiją.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
Aktorius ir kino kūrėjas R.Langhansas turėjo moterų haremą, kuriam priklausė ir J.Winkelmann (kairėje) bei jos dvynė sesuo G.Getty.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
Aktorius ir kino kūrėjas R.Langhansas turėjo moterų haremą, kuriam priklausė ir J.Winkelmann (kairėje) bei jos dvynė sesuo G.Getty.<br>„ViDA Press“ nuotr.  
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 13, 2017, 3:12 PM

Garsiosios dvynės – Gisela Getty ir Jutta Winkelmann buvo hipių laiko ikonos, kurios svajojo pasaulį praturtinti meile. 

Seserys troško gyvenimo be įsipareigojimų ir įtampos – dalijosi vyrais, narkotikais, o Miunchene buvo menininko haremo narės ir gyvenime nepripažino jokių ribų, rašo „Lietuvos rytas“.

Tai truko tol, kol J.Winkelmann susirgo vėžiu – savo sunkią kovą su klastinga liga ji aprašė knygoje „Mein Lebe ohne mich“ (liet. „Mano gyvenimas be manęs“).

Moteris daug metų kovojo su jos organizmą niokojusiu kaulų vėžiu, kuris darydavo apgaulingas poilsio pertraukas. Ji teigė, kad liga privertė ieškoti kitokios dienų prasmės – išmokti numirti.

Kadaise gyvenimo džiaugsmu, energija tryškusios filmų kūrėjos kaulai ilgainiui tapo tokie trapūs, kad lūžo kaip degtukai, – juos teko sutvirtinti cementu. 

Medikai darė viską, kas įmanoma, bet jos kūnas tapo savotiška statybos aikštele ir karo lauku. 

Lemiamas mūšis jame įvyko vasario 23-iąją: 67-erių Juttos gyvybė užgeso.

Nepamirštamas seserų duetas

J.Winkelmann buvo ne eilinė moteris, o ikona. O tiksliau, pusė ikonos, nes kartu su savo seserimi dvyne G.Getty buvo bene žaviausias moterų duetas, kurį vokiečių hipių kultūra pateikė pasauliui praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje.

Jos buvo žymiausi „gėlių vaikų“ judėjimo veidai Vokietijoje, gangsterių nuotakos, moterys, kurios laužė įprastines gyvenimo ribas, o jų grožis, kurį jos rodė ir drąsiausiomis formomis, buvo kaip iš pasakų nužengusių elfių.

Garsusis Italijos prodiuseris ir kino žvaigždės Sophios Loren sutuoktinis Carlo Ponti taip susižavėjo charizmatiškomis gražuolėmis iš Kaselio, kad net siūlė abiem penkerių metų sutartį kino industrijoje.

Tačiau merginos nenorėjo įsipareigoti ir atsisakė. Dvynėmis seserimis buvo susidomėjęs ir kultinis italų režisierius Federico Fellini. Tačiau Juttai ir Giselai laisvas, nevaržomas pareigų gyvenimas buvo svarbiau nei kino karjeros galimybės.

Jos sukiojosi išoriškai elegantiškame, bet prastos reputacijos, abejotinos moralės pasaulyje Romoje.

Seserys dvynės gyveno be rūpesčių kartu su bohemiško gyvenimo mėgėju ir milžiniško turto paveldėtoju Johnu Paulu Getty III, kurio tolesnis gyvenimas susiklostė tragiškai.

Dvynės lankėsi Holivudo žvaigždžių vakarėliuose, kur šėlo su muzikos grupe „The Byrds“ daug įrašų padaręs gitaristas ir vokalistas Rogeris McGuinnas. 

O Jutta leidosi į pokalbius apie vokiečių nusikaltimus ir su dainininku Bobu Dylanu, bet labiau su juo norėjo mėgautis narkotikais.

Su kvaišalams neabejingu aktoriumi, kino kūrėju Dennisu Hopperiu dvynės seserys kūrė keistus filmus apie gangsterius.

Priklausė menininko haremui

Vėliau Jutta bei Gisela su garsiosios komunos „Kommune 1“ gyventoju, aktoriumi, kino kūrėju Raineriu Langhansu, fotografe Anna Werner, filmų kūrėja Christa Ritter ir fotomodeliu Brigitte Streubel įkūrė Miunchene savo haremą.

35 metus gyvavęs haremas buvo moterų eksperimentas: jos norėjo išsilaisvinti iš visų taisyklių, kurias moterims primeta karjera, santuoka, motinystė, ir sukurti savotišką gyvenimo eksperimentą.

R.Langhansas kaip tik tuo metu buvo išsiskyręs su savo gyvenimo meile, tad sutiko tapti šio bandymo, siekusio sukurti nuo pasaulio atskirą bendruomenę, dalimi.

„Labai stipriai jautėme: dabar ateina merginų laikas. Mes negyvensime taip, kaip mūsų motinos. Dabar darysime viską, ką anksčiau galėjo tik vaikinai“, – pasakojo Jutta ir Gisela 2008-aisiais, pristatydamos savo knygą „Die Zwillinge“ („Dvynės“).

Seserys tuo metu susidomėjo Tolimųjų Rytų filosofijos mokymu, maitinosi vegetarišku maistu, atsisakė narkotikų. 

Jutta ir Gisela užsiėmė savo psichikos stebėjimu ir tyrimu, ieškojo „naujo žmogaus“. Bet amžininkai teigia, kad jos buvo negailestingo, atviro savęs niokojimo virtuozės. Ir apie tai jos kūrė dokumentinius filmus.

Taip elgdavosi ir R.Langhansas. Kartkartėmis sniego baltumo drabužiais vilkintis, impozantiškai atrodantis vyras pasirodydavo reklaminiuose filmuose ar įsikurdavo džiunglių stovyklavietėje. Visa tai priminė laboratorinius eksperimentus.

Dabar jau 76-erių R.Langhansas įsitikinęs, kad visą pasaulį apraizgęs internetas – tai tikrove virtusi svajonė apie komuną – alternatyvaus pasaulio sukūrimą. Esą trūksta tik paskutinio žingsnio – tobulesnio naujo žmogaus, kuris jai vadovautų.

Alinanti kova su vėžiu

Tačiau J.Winkelmann paskutiniais metais kovėsi ne dėl pasaulio be taisyklių, bet mokėsi susigyventi su savo liga. Jutta apie tai parašė knygą „Mano gyvenimas be manęs“, kuri išmarginta komiksų stiliaus piešiniais.

„Mano stuburas suniokotas, du slankstelius suėdė du augliai, tūnantys prie pat nugaros nervo. 

Pragariški skausmai. Nesijaudinu. Bet kokiu metu galiu būti paralyžiuota. Nevalia verkti, nors mane sukaustė siaubinga baimė, – taip paprastai rašė J.Winkelmann. – Su Dievu nėra jokių derybų, kaip tai buvo ir prieš vienuolika metų, kai man pašalino krūtį.“

Cementas iš jos kaulų trupėjo, jai buvo skiriami nuskausminamieji. Tačiau ir čia vokietė susidūrė su problema – jos organizmas nepriėmė morfino. 

J.Winkelmann keikė visus narkotikus, kuriuos yra vartojusi, o mirties patale blaivia galva kentė nežmoniškus skausmus.

Tačiau net sunkiausiomis ligos akimirkomis ji neprarado vilties. 

Su R.Langhansu ir buvusiomis Miunchene įkurto haremo gyventojomis buvo nuvykusi į Indiją ieškoti ten dvasinės ramybės.

Vis dėlto Indijoje buvusios garsiosios vokiečių hipės laukė nusivylimas: R.Langhanso guru jau nebėra. Bet gal jo siela persikūnijo į ką nors kita? Gal tas kitas galėtų padėti?

J.Winkelmann savijautai pablogėjus, teko sugrįžti į Vokietiją ir kreiptis į medikus. Varginantys švitinimo seansai vertė ją klausti: Dieve, kodėl tai įvyko man?

Turtuolio pagrobimas vertas filmo

Johno Paulo Getty III pagrobimo istorija laikoma vienu tragiškiausių pastarojo dešimtmečio kriminalinių atvejų. 1973 metų liepos 10-ąją Romoje viena galingiausių ir įtakingiausių Italijos mafijos grupuočių „’Ndrangheta“ pagrobė naftos magnato Jeano Paulo Getty anūką 16-metį J.P.Getty III.

Abi seserys Gisela ir Jutta buvo suimtos – jas įtarė prisidėjus prie šio nusikaltimo. Senelis manė, kad jos užmezgė ryšius su mafija, nes norėjo kartu su J.P.Getty III simuliuoti pagrobimą, todėl 17 mln. dolerių išpirkos nemokėjo. Bet pagrobimas buvo tikras.

J.P.Getty III buvo laikomas įkaitu 158 dienas. Tik kai pagrobėjai nupjautą dešinę anūko ausį nusiuntė seneliui ir pagrasino vėliau atsiųsti visas jo kūno dalis, turtuolis sumokėjo šešiskart mažesnę sumą, nei reikalauta iš pradžių.

Į laisvę milijardieriaus anūkas buvo paleistas 1973 m. gruodžio 15 d. Jo psichika liko pašlijusi. 1974-aisiais J.P.Getty III vedė J.Winkelmann seserį Giselą. Santuoka truko 20 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.