Minint 82-ąsias Maskvos metro metines buvo pakartota požeminės transporto sistemos atidarymo ceremonija: prie įėjimo į Sokolnikų stotį rikiavosi to meto pareigūnų, kariškių bei civilių drabužiais apsirengę žmonės, ant sienų buvo iškabinti sovietiniai plakatai ir didelis Sovietų Sąjungos lyderio J.Stalino portretas.
Greta jo buvo iškeltas diktatoriaus bendražygio, represijų organizatoriaus Lazario Kaganovičiaus portretas – jo vardu anksčiau vadinosi ši metro stotis.
Daugybei Rusijos socialinių tinklų vartotojų pro akis neprasprūdo ir J.Staliną šlovinę užrašai – tokie kaip „didysis, brangusis Stalinas“ arba „metro statybų pradininkas ir įkvėpėjas“.
Jie piktinosi, kodėl metro atidarymo minėjimai buvo skirti kraujo liejimui ir represijoms vadovavusiam diktatoriui pašlovinti.
Viktoras Šenderovičius, žinomas humoristas ir kandus prezidento V.Putino oponentas, ėmė siūlyti per kitas šventes mieste iškabinti sovietmečio žudiko maniako Andrejaus Čikatilos portretus.
J.Stalinas šiuolaikinėje Rusijoje vienų smerkiamas, kitų – garbinamas. Kai kurie rusai jo nuopelnu laiko nacistinės Vokietijos sutriuškinimą per Antrąjį pasaulinį karą ir žavisi diktatoriumi dėl Sovietų Sąjungos industrializacijos.
Kiti niekina jį dėl milžiniškų etninių valymų, kurie pražudė milijonus žmonių, vykdytos okupacijos, trėmimų.
Vis dėlto Kremlius pastaraisiais metais vis dažniau primena lyderį ir pamažu kelia jo kultą, skatina sovietmečio ilgesį.
Ne viename mieste pastaruoju metu iškilo J.Stalinui skirti paminklai, per šventes eitynėse nešami jo portretai.
Opozicija kaltina V.Putiną per visas savo kadencijas pamažu, tačiau labai nuosekliai vykdant J.Stalino įvaizdžio reabilitacijos politiką.
2005-aisiais palankiai sovietų diktatorių vertino mažiau nei 40 procentų rusų.
Pats prezidentas V.Putinas viešumoje pateikė skirtingus J.Stalino vertinimus.
2009-aisiais jis tikino, kad „niekas negali dabar mėtyti akmenų į žmones, kurie suplanavo ir išplėšė pergalę Antrajame pasauliniame kare“.
Vis dėlto jis taip pat pridūrė, kad „šis pozityvus vaizdas“ buvo sukurtas „nepriimtina kaina“ ir kritikavo valdžią, kuri milijonus žmonių vertė gyventi kančiose ar išžudė.
Komentuodamas naujausius populiarumo tyrimus sociologas Igoris Čiubaisas tikino, kad požiūrį į J.Staliną lemia aktyvi valstybinė propaganda.
„Požiūris į J.Staliną keičiasi pagal tai, kokią politiką vykdo valdžia, o ne dėl kažkokių istorinių dokumentų atradimų, naujų faktų, – įsitikinęs jis. – Kai šaliai vadovavo Nikita Chruščiovas, J.Stalinas staigiai tapo nusikaltėliu.
Leonido Brežnevo laikais jie stengėsi net neminėti tirono vardo iš principo. Michailo Gorbačiovo vadovavimo metais prasidėjo stalinizmo kritika. O štai V.Putinas trokšta reabilituoti nežmonišką režimą.“
