„Praėjusiame šimtmetyje Rusijos imperijos vykdyti veiksmai praktiškai identiški tiems, kurių šiandien imasi Putino Rusija. Dabar XXI amžius ir Putinas nesiryžta Krymo totorių „problemos“ spręsti taip, kaip tai darė Stalinas – per kelias dienas daugiau kaip 220 tūkst. žmonių susodinti į vagonus ir paleisti į nebūtį. Jis kol kas tam nesiryžta. Tačiau Maskvos iškeltas tikslas yra identiškas tam, kurio bandė pasiekti Stalinas: Krymas – be Krymo totorių“, – teigė R.Čubarovas.
Jo teigimu, prieš Kryme gyvenančius totorius dabartinė valdžia naudoja įvairių formų represijas. Jauni totoriai šaukiami tarnauti okupantų kariuomenėje, prisidengiant kova su terorizmu, daromos kratos totorių namuose, žmonės suimami, uždraustas jų savivaldos organas – Medžlisas, neleidžiama vaikų mokyti gimtąja kalba.
„Spaudos laisvė, susirinkimų laisvė – Krymo totoriams jau pamirštas reiškinys“, – tvirtino Seime konferencijoje dalyvaujantis R.Čubarovas.
Pasaulio Krymo totorių kongreso pirmininkas pabrėžė, kad Rusijos valdžia siekia iš Krymo išguiti jai nelojalius asmenis.
Pasak jo, Krymo gyventojai tapo savotiškais įkaitais, jų, o ypač totorių, likimas priklauso nuo to, kiek laiko truks pusiasalio okupacija.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas sakė, kad įvairiais bauginimais okupacinė valdžia pasiekė, jog Krymą paliktų apie dešimtadalis, maždaug 30 tūkst. totorių.
„Nepatikėsite, bet net šventas Koranas tapo uždrausta knyga. Ar tai yra normalu, kada žmonės, praktikuojantys islamą, negali turėti savo šventraščio? Tai traktuojama, kaip uždrausta literatūra. Už tai žmonės yra baudžiami“, – sakė jis.
„Bet mes sakome Krymo totoriams: jūs išgyvenote gerokai blogesnius laikus, išgyvenote tremtį, mirtis, gink Dieve, nepalikite Krymo, būkite. Šita situacija, šita okupacija yra laikina, tai eilinis išbandymas jums“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Anot jo, Rusijos veiksmai Kryme sutelkė milijoninę totorių diasporą pasaulyje.
„Manau, kad sutelkę diasporos pečius, pasitelkę pasaulio bendruomenę, pasaulio politikus, mes galėsime paveikti opiniją, ir Rusija turės kada nors grąžinti Krymą Ukrainai“, – sakė Lietuvos totorių atstovas.
Jis pasidžiaugė, kad Ukraina nusiteikusi Krymo totoriams suteikti nacionalinę autonomiją.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas pirmadienį per konferenciją Seime pasakojo pats buvęs neteisėtų Rusijos veiksmų Ukrainoje liudytojas.
„Aš liudiju, kad savo akimis mačiau, kaip Rusijos karinė vadovybė buvo parengusi taktinę situaciją, kad būtų maksimalus skaičius civilių aukų. Maksimalus skaičius civilių aukų apie kiekvieną karinį Ukrainos objektą, jeigu būtų įvykęs susišaudymas“, – tvirtino jis.
„Rusijos karinė vadovybė taip išdėstė savo karines pajėgas – tame etape tos ginkluotosios pajėgos buvo be skiriamųjų ženklų, vadinamieji žalieji žmogeliukai, – kad civiliai, apsupę Ukrainos karinius objektus, neišvengiamai būtų patekę į kryžminę ugnį ir neišvengiamai būtų maksimalus civilių aukų skaičius. O tai atvertų kelią antrajam Rusijos agresijos etapui – kad būtų įvesti nuolatinės Rusijos armijos daliniai su visomis vėliavomis ir ženklais“, – kalbėjo buvęs ambasadorius.
P.Vaitiekūno tvirtinimu, Ukraina nepasidavė provokacijoms ir tokiu būdu laimėjo tarptautinės bendruomenės palaikymą. Pasak jo, Rusijos planas greičiausiai buvo okupuoti visą Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę. Buvęs diplomatas įspėjo, kad artimiausiu metu nepavykus Rusijai pastatyti tilto per Kerčės sąsiaurį, kuris sujungtų Rusiją su Krymu, ši šalis gali vėl mėginti įgyti sausumos koridorių į pusiasalį.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu teigė, kad situacija Kryme negerėja, o blogėja. Jo teigimu, Krymas tarptautinei bendruomenei tapo lakmuso popierėliu, kaip ji reaguoja į tarptautinį nusikaltimą.
