Vakarams nesiseka išrauti terorizmo sėklos: turėtų suklusti ir Lietuva

Didžiąją Britaniją, dar neatsipeikėjusią po teroro išpuolio Mančesteryje, kur susisprogdinus savižudžiui per amerikiečių dainininkės A.Grande koncertą žuvo 22 žmonės, sukrėtė naujas teroro aktas Londone. Šįkart žuvo 7 asmenys.

Islamo valstybės vyrai jaučiasi nebaudžiami.<br>ViDA Press nuotr.
Islamo valstybės vyrai jaučiasi nebaudžiami.<br>ViDA Press nuotr.
Islamo valstybės vyrai jaučiasi nebaudžiami.<br>ViDA Press nuotr.
Islamo valstybės vyrai jaučiasi nebaudžiami.<br>ViDA Press nuotr.
Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paplito, įsitvirtino ir gyvuoja dėl korupcijos.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paplito, įsitvirtino ir gyvuoja dėl korupcijos.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Laiko ženklai“

Jun 7, 2017, 9:50 AM

Tai jau trečioji teroristų ataka Didžiojoje Britanijoje per pustrečio mėnesio. Kalbama, kad britai tapo svarbiausiu jų taikiniu, nors nedaug laiko prabėgo ir nuo pastarojo išpuolio Prancūzijoje, kurioje nuo 2015 metų islamistai jau nužudė daugiau kaip 200 žmonių.

Būtų neteisinga manyti, kad 12 metų be didesnių teroro išpuolių gyvenę britai susilpnino dėmesį saugumui ir tuo ėmė naudotis teroristai. Pranešama, kad jų specialiosios tarnybos pastaraisiais mėnesiais sustabdė jau penkias atakas, operatyviai šios šalies teisėsauga veikė ir dabar Londone.

Policija greitai nušovė visus tris teroristus, iš pradžių automobiliu į minią įsirėžusius, o tada puolusius peiliais badyti žmonių, tad pavyko išvengti didesnio aukų skaičiaus. Vis dėlto atakos kartojasi ir akivaizdu, kad jų galima laukti bet kur Vakaruose.

Specialiosios tarnybos negali visiškai pašalinti šios grėsmės. Mat dabar daugiausia vadinamosios „Islamo valstybės“ vardu žmones žudantys teroristai veikia nesusijusiomis grupelėmis ar net individualiai, jie nėra tiesiogiai valdomi iš vieno centro, todėl nelengva juos stebėti ir slaptiesiems agentams.

Kita vertus, net ir įtariamuosius kontroliuoti labai sudėtinga, nes tam reikia daug pajėgų ir brangiai kainuoja. Antai manoma, kad Didžiojoje Britanijoje – per 3 tūkst. įtariamųjų, o norint stebėti kiekvieną jų žingsnį, vienam asmeniui reikia skirti net 30 pareigūnų.

Padėtis vis blogėja, nes „Islamo valstybės“ smogikų gretose kovojo tūkstančiai Vakarų šalių piliečių, o dabar jie, pralaimėję mūšius Irake ir Sirijoje, sugrįžta namo.

Šie asmenys, dar labiau suradikalėję ir įgiję kovinės patirties, perkelia žudynes į Vakarų šalis.

Tikėtina, kad stumiama į kampą „Islamo valstybė“ juos tyčia siunčia į Vakarus, kad ten keltų kuo daugiau sumaišties, sėtų paniką ir taip silpnintų pastangas naikinti teroristus Rytuose.

Negana to, sugrįžę į musulmonų bendruomenes teroristai verbuoja naujus sekėjus. Kaip pasakė Didžiosios Britanijos premjerė Th.May, terorizmas skatina terorizmą, todėl šis reiškinys plinta Vakaruose kaip vėžys.

Užduotį kovoti su teroru apsunkina ir tai, kad teroristai nuolat keičia išpuolių metodus. Kaip žudymo įrankiai pastaruoju metu pasitelkiami automobiliai, o tokiems išpuoliams nereikia finansinių išteklių, sunkiau pastebėti pasirengimo operacijas.

Tai nereiškia, kad Vakarų visuomenės bejėgės kovoti su šia piktžaizde, nors neįmanoma tikėtis išnaikinti terorizmą vien policinėmis priemonėmis, nes tai kova su pasekmėmis, o ne priežastimis.

Blogiausia, kad nėra ir vienos priežasties, kodėl plinta islamo ekstremizmo ideologija, sėjanti neapykantą vakarietiškoms vertybėms, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms. Akivaizdi tik dirva, kurioje sudygsta ši nužmogėjimo, paniekos gyvybei sėkla.

Tai uždaros, sektantiškos, į Vakarų visuomenes neintegruotos, viduramžiškus papročius išlaikančios musulmonų bendruomenių dalys, kurios jaučiasi svetimos vakariečiams ne tik kultūriniu, švietimo, bet ir socialiniu požiūriu.

Suprantama, kad į ekstremizmą linkusi tik maža musulmonų dalis, o absoliuti jų dauguma nepritaria terorizmui, bet negalima ir pasakyti, kad jų bendruomenės nuosekliai priešinasi radikalams, izoliuoja juos ir noriai bendradarbiauja su teisėsauga.

Atrodytų, tiesiausias kelias siekiant pašalinti islamo ekstremizmo pavojų – musulmonų bendruomenių integracija.

Tačiau paaiškėjo, kad ir tokiose šiuo požiūriu toli pažengusiose šalyse kaip Didžioji Britanija integruoti pavyksta anaiptol ne visus asmenis, nors net jų tėvai jau gali būti gimę Britų salyne.

Matyt, tai susiję ir su žmonių psichologiniais kompleksais, socialine atskirtimi, negebėjimu rasti sau vietos šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje.

Islamiškajam radikalizmui plisti galėjo padėti ir demokratinėms visuomenėms būdinga tolerancija įvairioms pažiūroms ir gyvenimo būdui, multikultūralizmo filosofija, pateisinanti ir viduramžiškais vaizdiniais grindžiamus papročius bei mąstyseną.

Regis, atėjo laikas daug kovingiau skleisti tarp musulmonų bendruomenių vakarietiškas vertybes ir nesitaikstyti su joms priešišku gyvenimo būdu. Reikia ir daug aktyviau užkirsti kelią islamo ekstremizmo propagandai, o tai gali pareikalauti griežtesnės kibernetinės erdvės kontrolės.

Apie tai jau kalba Th.May, bet nežinia, ar tokiems žingsniams pakaks politinės valios. Ir ne viena šalis, o visas Vakarų pasaulis turi griebtis bendros ekstremizmo užkardymo politikos.

Lietuva turi taikyti tuos pačius politinius metodus, nors mūsų šalis kol kas nėra islamo ekstremizmo taikinių žemėlapyje – pas mus nėra didelės musulmonų bendruomenės, o ir valstybė turbūt nežinoma islamistams.

Vis dėlto Lietuva – Vakarų pasaulio dalis ir niekas negali garantuoti, kad ateityje nesusidursime su mėginimais pasėti terorizmo sėklą ir pas mus, ypač jeigu kitose šalyse teroristams bus efektyviai prispausta uodega.

Tam reikia rengtis jau dabar ir visada būti budriems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?