Daugelis į Suomiją atvykusių užsieniečių tikina iš pradžių stebėjęsi, kokią svarbią vietą jos gyventojų kasdienybėje užima pirtis.
Nuo senų laikų suomiui sauna yra švenčiausias kambarys namuose. Tai nepasikeitė ir moderniais laikais medines trobeles iškeitus į plieninius mūrus.
„Suomiai sako, kad sauna yra vargšo vaistinė. Jeigu ligonio neišgydo degutas, spiritiniai gėrimai arba sauna, jam jau negali padėti niekas“, – BBC juokavo 54-erių Pekka Niemi.
Tokia patarle besivadovaujantys suomiai kas savaitę renkasi į pirtį ir tai daro nedėvėdami nė menkiausio rūbo.
Užsieniečiai kraipo galvą, bet suomiai tikina – tai priverčia juos pasijusti lygiais žmonėmis.
„Suomija yra lygybės šalis. Mes neturime griežtų socialinių klasių. Čia visai normalu eiti į pirtį su savo viršininku. Tai vieta, kurioje reikia pamiršti savo titulus ir atlyginimus“, – teigė Suomijos pirties sąjungos vadovė Katariina Styrman.
Sauna ant darbo stogo
5,5 milijono gyventojų turinčioje Šiaurės šalyje pirčių – vos perpus mažiau nei suomių. O daugelyje įmonių irgi įrengtos saunos.
Priešingai nei Vokietijoje, kur ir moterys, ir vyrai į pirtis nuogi eina kartu, Suomijoje lytys nesimaišo tarpusavyje, nebent artimame šeimos rate.
Bet ir be to užsieniečiams pirmasis apsilankymas saunoje su kolegomis nėra toks atpalaiduojantis, kaip galėtų būti.
„Reikėjo įveikti save, – pripažino į Helsinkį dirbti atvykęs belgas Kristofas Minnaert’as. – Turėjau visiškai apsinuoginti.
Jeigu esi su šortais arba rankšluosčiu, į tave atsisuks smerkiantys žvilgsniai.“
Bet po trejų metų šis penktadienio vakaro ritualas ant darbovietės stogo įrengtoje pirtyje atvykėliui tapo įprastas.
Kartu su bendradarbiais K.Minnaert’as ne tik kaitinasi pirtyje, bet ir išlenda pagurkšnoti alaus arba atsivėsinti atviroje terasoje – taip pat be drabužių.
30-mečio belgo komanda pirtyje praleidžia iki trijų valandų per savaitę.
Nors tai nėra oficialūs susitikimai, kolegos suspėja aptarti daug su darbu susijusių klausimų, o kartais garuose kyla tokių puikių minčių, kad jos po to rutuliojasi ir prie darbo stalo.
„Tai lyg apsilankymas bare – tiktai mažiau geriame ir daugiau prakaituojame.
Dar smagiau tai daryti žiemą, kai oras lauko terasoje atšąla iki 30 laipsnių. Kai iš speigo grįžti į vidų, jautiesi tarsi ant sparnų“, – pasakojo K.Minnaert’as.
Pirtyje sprendžia klausimus
Svetimšaliui Helsinkyje pavyko įsitraukti ir į uždarą pirties mėgėjų ratą. K.Minnaert’o viršininkas jį pakvietė atvykti į Suomijos pirties sąjungos klubą prie Helsinkio, kur veikia tradicinės dūminės pirtys.
Kompleksas įsikūręs Baltijos jūros pakrantėje ošiančiame beržyne. Čia susitinka įtakingiausi Suomijos žmonės, buvę prezidentai ir įmonių vadovai.
Visi jie nuogi prakaituoja tamsiose pirtyse, o tuomet turi galimybę šokti į šaltą jūros vandenį – net ir žiemą, kai lede iškertamos eketės.
Telekomunikacijų bendrovės „Nokia“ pasaulinių produktų ir mobiliųjų tinklų viceprezidentas Tommi Uitto aiškina, kad saunoje galioja lygiava.
„Čia nėra jokių titulų, jokių ego, jokių drabužių. Esi tiktai su savo mintimis ir žodžiais. Visos nereikalingos dekoracijos dingsta ir bendrauji kaip žmogus su žmogumi“, – svarstė suomis.
Jo darbovietė taip pat įkūrusi po sauną kiekvienoje iš trijų „Nokia“ būstinių Suomijoje: „Tai būtina. Kiekvienas darbo ieškantis suomis tikisi, kad jo būsimoje darbovietėje bus įrengta pirtis.“
T.Uitto pripažino didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleidęs saunoje. Tai puiki vieta svarbiems klausimams aptarti, o vėliau ir kompanijos pasiekimams atšvęsti.
Tiesa, jis pastebėjo, kad pastaraisiais metais pirtys praranda savo svarbą. Suomijos įmonės vis labiau tampa pasaulinės, darbotvarkė vis intensyvesnė.
Be to, kadangi moterys ir vyrai į pirtis vaikšto atskirai, daugeliui tai atrodo nesąžiningas būdas verslo klausimams aptarti.
„Atrodo keista, kai turi savo komandą padalyti į dvi dalis“, – pripažino T.Uitto.
Etiketas gali trikdyti
Nors pirtys yra populiarios ir kituose kraštuose – Rusijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje, papročiai ir etiketas labai skiriasi.
Vokietijos ir Suomijos prekybos rūmų Helsinkyje vadovo pavaduotojas Janas Felleris yra dirbęs abiejose šalyse.
„Suomiui sauna yra vieta, kur gali pabūti savimi ir praleisti laiką su kitais žmonėmis. Vokiečiui ji svarbi tik dėl sveikatos ir geros savijautos“, – aiškino 41 metų vokietis.
Anot jo, skiriasi ir tai, kaip žmonės elgiasi pirtyje. Suomijoje ant akmenų vandenį pilsto patys pramogautojai. O Vokietijoje paradui vadovauja pirtininkas.
„Vien tai, kad Vokietijos pirtyse ant sienos kabo elgesio taisyklės, priverčia suomius nusišypsoti“, – pabrėžė J.Felleris.
Vokiečiams ar olandams irgi nesuprantama, kad pirtis gali būti įrengta ir biuro patalpose: „Jei su kolegomis eini po darbo sportuoti, klube dažnai būna pirtys.“
Bet ir tai gali sukelti problemų. Britas Samas Critchley, kuris prieš 18 metų persikėlė į Amsterdamą, prisiminė, kad vienąkart išėjęs pažaisti skvošo su kolegomis jis pateko į nemalonią situaciją.
Po žaidimo visi patraukė į sauną ir išsirengė nuogai. Niekas nebūtų jam nieko sakęs, bet suvokęs, kad yra vienintelis užsienietis, S.Critchley nenorėjo išsiskirti ir nusiėmė rankšluostį.
„Staiga iš garų išniro mano kolegė ir paklausė: „Ar eisi kartu su mumis pavalgyti?“ Tada ji atidarė duris ir aš išvydau, kad ant pušinių suoliukų sėdi eilutė moterų. Iš karto puoliau dengtis tarpkojo“, – prisiminė 43 metų britas.
