Valstybių vadovai penktadienį pirmąkart paspaudė vienas kitam ranką, atvykę į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Vokietijos mieste Hamburge, nurodė Kremlius.
„Jiedu paspaudė rankas ir sakė greitai susitiksiantys atskirai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Vėliau penktadienį Hamburgo uostamiestyje įvyksiantis milijardieriaus verslo magnato ir buvusio KGB agento susitikimas veikiausiai taps viena iš didžiausio dėmesio sulaukusių politinių akistatų šiais metais.
Prieš susitikimą abu lyderiai sakė nekantraujantys pagaliau susėsti prie bendro derybų stalo.
„Nekantriai laukiu visų šiandien numatytų susitikimų su pasaulio lyderiais, įskaitant mano susitikimą su Vladimiru Putinu. Turime daug ką aptarti“, – parašė D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
Paklaustas, ar V.Putinas taip pat laukia šio susitikimo, Kremliaus atstovas spaudai D.Peskovas sakė: „Atsakymas teigiamas.“
Per pastarąsias dienas JAV prezidentui buvo įduotas didelis aplankas dokumentų, skirtų pasiruošti jo kelionei į Europą, tačiau susitikimui su V.Putinu skirta medžiaga apima tik kelis puslapius.
Pasak vieno Baltųjų rūmų pareigūno, juose informacija yra pateikta labai glaustai – po vieną ar du sakinius apie kiekvieną klausimą – kad D.Trumpo dėmesys per susitikimą su Rusijos prezidentu neišblėstų.
Tiesa, patarėjai toliau nerimauja dėl nenuspėjamo D.Trumpo elgesio, juolab, kad V.Putinas garsėja kruopščiu pasiruošimu susitikimams su užsienio lyderiais.
Viskas, pradedant D.Trumpo kūno kalba, baigiant tuo, ką lyderiai pasakys per trumpą viešą susitikimo dalį, bus išmėsinėta iki paskutinės užuominos.
Tiek amerikiečiai, tiek rusai, tiek likęs pasaulis mėgins suprasti, ką šis susitikimas reiškia Vašingtono ir Maskvos santykiams. CNN pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Kokią žinutę perduos lyderių kūno kalba?
Dažniausiai tokio lygio susitikimuose už turinį yra svarbesnė forma. Pirmąkart G-20 renginyje susitikę politikai jau paspaudė vienas kitam ranką, tačiau dar svarbiau, kaip jie elgsis prieš kamerą.
Kaip atrodys lyderiai, ką sakys jų kūno kalba, kaip jie bendraus – visa tai bus analizuojama ir analizuojama. Kas stovės, o kas sėdės? Ar JAV prezidentas išnaudos savo ūgį? O gal V.Putinas iš viso nerodys emocijų?
D.Trumpas dabar geriau suvokia išorinių veiksmų svarbą. Antai per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel jis nepaspaudė jai rankos, taip įtvirtindamas suvokimą, kad šalių santykiai bus šalti.
Kur kas linksmesnis prezidentas atrodė per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.
Vėliau paaiškėjo, kad per šį V.Putino paprašytą surengti vizitą D.Trumpas perdavė rusams slaptos informacijos. Bet nuotraukos, kuriose jis juokiasi su diplomatais apskriejo visą pasaulį ir perdavė vieną žinią: JAV su Rusija nori būti draugais.
Apie ką kalbės prezidentai?
Nėra netikėta, kad didžioji susitikimo dalis nebus filmuojama, todėl tai, ką aptars lyderiai, bus atspindėta tik oficialiuose abiejų valdžių pranešimuose ir, galimai, kambaryje buvusių žmonių nutekintose žinutėse.
Kyla klausimas, ar D.Trumpas aptars Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus. Kaip CNN teigė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, svarbiausi pokalbio punktai turėtų būti Sirijos ir Ukrainos klausimai.
Nors dar nėra formalaus susitikimo plano, abejotina, ar JAV lyderis norės kalbėti apie rinkimus, prie kurių Maskva galimai kišo rankas.
D.Trumpas jau nekart yra sakęs, kad, jo nuomone, niekas negali žinoti, kas galėjo daryti įtaką rinkimams: „Tai galėjo būti Rusija, o gal tai galėjo būti ir kitos šalys.“
Ar D.Trumpas seks savo pirmtako pėdomis?
Buvusio JAV prezidento Baracko Obamos santykiai su V.Putinu buvo labai sudėtingi.
„Asmeninis ryšys buvo itin blogas. Nėra ko slėpti, nors abu dėl to ir stengėsi“, – dar 2013 metais radijui NPR sakė Vašingtono nevyriausybinės organizacijos „The Wilson Center“ vadovass Matthew Rojansky.
Pats karščiausias įtemptų santykių taškas buvo pernykštis rugsėjis, kai G-20 susitikimo paraštėse abu lyderiai akivaizdžiai nepatogiai bendravo.
Iš Kinijos pasklido nuotraukos, kuriose piktas B.Obama iš aukšto žvelgia į V.Putiną. Vėliau JAV prezidentas atskleidė, kad pagrasino Rusijos lyderiui baigti kištis į JAV rinkimus, nes kitu atveju gali kilti rimtų pasekmių.
Tiesa, ne visi JAV prezidentai kritiškai atsiliepė apie V.Putiną, todėl šilti santykiai su D.Trumpu neturėtų nustebinti.
Antai 2001 metais George'as W.Bushas tikino pažvelgęs Rusijos lyderiui į akis ir pamatęs jo sielą.
Kaip susitikimą pakeis Šiaurės Korėjos raketos bandymas?
Nuo sausio D.Trumpas griežtai peikia Pchenjaną, tačiau uždaros šalies režimas kol kas nusiraminti neketina. Paskutinio bandymo metu, liepos 4-ąją, Šiaurės Korėja sėkmingai paleido tarpžemyninę balistinę raketą.
Kol kas JAV prezidentas nepakantumą demonstravo tik Kim Jong-uno niekaip nenubaudžiančiai Kinijai.
Tačiau Rusija, kaip ir Kinija, taip pat dalijasi bendra siena su Šiaurės Korėja ir gina Vakarų kritikuojamą režimą.
S.Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad Rusija ir Kinija bet kokius mėginimus „pateisinti karinį sprendinį“ Korėjos pusiasalyje laiko netinkamais ir neleis naudoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos kaip pasiteisinimo.
„Bet kokie mėginimai dusinti Šiaurės Korėjos ekonomiką yra nepateisinami“, – tikino Rusijos užsienio reikalų ministras.
Kokią įtaką turės pasibaigęs D.Trumpo vizitas Lenkijoje?
Ketvirtadienį JAV prezidentas Varšuvoje pasakė kalbą, kurioje pakartojo amerikiečių įsipareigojimus ginti NATO sąjungininkes.
„Tiems, kurie kritikuoja mūsų griežtą poziciją, norėčiau priminti, kad JAV ne tik žodžiais, bet ir darbais parodė, kad yra įsipareigojusi NATO sutarties penktajam straipsniui“, – aiškino D.Trumpas.
Tiesa, šio visuotinę Aljanso narės gynybą kalbančio straipsnio per pirmąjį savo vizitą Briuselyje gegužę D.Trumpas iš viso nepaminėjo.
V.Putinas ir visa Rusija toliau lieka skeptiška dėl NATO. Antai birželį Kremliaus lyderis žadėjo „panaikinti grėsmę“, kad Švedija gali prisijungti prie karinės organizacijos.
„Jeigu Švedija prisijungs prie NATO, tai paveiks mūsų santykius neigiamai, nes turėsime pastebėti, kad Aljanso infrastruktūra mus tada sups ir iš švedų pusės. Tai suprasime kaip papildomą grasinimą Rusijai ir pagalvosime, kaip išnaikinti šią grėsmę“, – kalbėjo V.Putinas.
