„Putinas – kaip Brežnevas“ – taip pavadintas Maskvos Carnegie centro vidaus politikos programos direktoriaus Andrejaus Kolesnikovo straipsnis. Rašinys skirtas savotiškai prezidento Vladimiro Putino sukakčiai – 18 metų nuo jo atėjimo į valdžią.
Mat 1999 metų rugpjūčio 9-ąją jis buvo paskirtas eiti šalies ministro pirmininko pareigas. O tų pačių metų gruodžio 31-ąją tapo laikinai pareigas einančiu Rusijos prezidentu, kai netikėtai atsistatydino Borisas Jelcinas.
Būtent 18 metų iki savo mirties Sovietų Sąjungai vadovavo Leonidas Brežnevas – 1964–1982 m.
„Sprendžiant iš visko, V.Putino epocha bus kur kas ilgesnė nei L.Brežnevo era“, – rašė straipsnio autorius, pateikdamas dabartinio šalies vadovo gyvenimo paveikslą.
Valdžios sakralizavimas
„Paradų stebėjimas, dalyvavimas kariniuose ritualuose su apsilankymu cerkvėse, suremontuotose kaip brangiai kainuojantis oligarchų nekilnojamasis turtas, sudaro vis didesnę 64-erių prezidento darbo dalį.
L.Brežnevas taip pat mėgo viską, kas kariška, ir rimtai vertino ritualus. Juos pasitelkdamas vadovavo šaliai: šventai saugoma atmintis ir režimą darė savaip šventą“, – šitaip A.Kolesnikovas rašė apie V.Putino komunistinį pirmtaką.
Tokiomis pat savo režimo sakralizacijos technologijomis naudojasi ir V.Putinas.
Bet dabartiniam Rusijos prezidentui Raudonoji žvaigždė ir kreipinys „draugai karininkai“ dera su užimamu postu, malda ir kreipiniu „Jūsų Šventenybe“.
L.Brežnevas buvo vyresnio amžiaus, o V.Putinas, priešingai, pabrėžia savo energiją ir jaunatviškumą.
Bet pastaruoju metu prezidentas įsijautė į didelės šeimos, kur yra ir anūkų, tėvo vaidmenį – tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir politiniame.
A.Kolesnikovas įsitikinęs: „Negailestingas protestų malšinimas, masiniai regioninių vadovų areštai prezidentui dera su netikėtomis sentimentalumo apraiškomis ir apsilankymu pas seniausią Rusijos žmogaus teisių gynėją, nepamainomą Maskvos Helsinkio grupės pirmininkę Liudmilą Aleksejevą per jos 90-ąjį gimtadienį.
V.Putinas tampa panašus ne į tėvą, o į tautos senelį, iš kurio jau nieko nesitikima, bet jis tapo kalbančiu fonu, konstanta – „hibridiniu monarchu“.
Jokių pasitraukimo ženklų
Kol kas niekas nerodo V.Putino ketinimų palikti savo postą per būsimus rinkimus. Todėl politikai ir politologai neskuba daryti jo vadovavimo šaliai apibendrinimų.
Beje, prieš dvejus metus autoritetingas politologas, poindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas padarė V.Putino 16 metų buvimo valdžioje analizę.
Ir po dvejų metų V.Inozemcevo analizę galima drąsiai cituoti – niekas nepasikeitė, tik pasidarė dar truputį blogiau.
„Valdžia turėjo laiko ir resursų tam, kad paverstų Rusiją jei nei eiline Kinija, tai naujaisiais Emyratais – galėjo keletui dešimtmečių pakloti ekonominio pakilimo pagrindus. Kas atsitiko?“ – klausia V.Inozemcevas.
Atsakymą galima pateikti skaičiais. Vidutinis 2016 metų darbo užmokestis, perskaičiavus į dolerius, atitinka 2005 metų spalio lygį. 2016-ųjų BVP, perskaičiavus pagal rinkos kursą, taip pat arti 2006 m. rodiklio.
Kapitalo nutekėjimas per pastaruosius trejus metus – 280 mlrd. dolerių (237 mlrd. eurų).
Jo vadovavimo karinis biudžetas, skaičiuojant doleriais, išaugo 4,4 karto.
Per pastaruosius dvejus metus jis įsivėlė į brangiai kainuojančius karinius konfliktus Rytų Ukrainoje bei Sirijoje.
Šalis vis dar priklausoma nuo naftos: 1999 m. naftos, jos produktų ir gamtinių dujų dalis eksporte sudarė 39,7 proc., o 2014 m. – 69,5 proc.
Katastrofiškai atrodo socialinės sferos reformų rezultatai – beveik likviduota valstybinė sveikatos apsauga. Visi reitingai rodo itin didelį vidurinio išsilavinimo kokybės sumažėjimą, o aukštosios mokyklos jau seniai tapo fabrikais, kurie „gamina“ žmones su beverčiais diplomais.
Rusai jaučiasi laimingi
Viena vertus, realios rusų pajamos krinta jau beveik trejus metus, tačiau tai nedaro žmonių nelaimingų. Taip praneša Kremliui artimas Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras.
Remiantis jo apklausų rezultatais, tuos trejus metus laimės lygis šalyje yra stabiliai aukštas, o šį pavasarį pasiekė rekordinius 85 proc.
Šie duomenys sutampa su Rusijos valstybinis tyrimų centras „Jevrobarometr“ informacija: nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus save laimingais pavadino apie 75 proc. rusų.
Abi organizacijos tokį paradoksą aiškina tuo, neva rusams laimę lemia ne pinigai. Ir tikina, kad šiuos žodžius mėgsta kartoti ir prezidentas V.Putinas, ir ministras pirmininkas D.Medvedevas.
Antrasis stebinantis skaičius: pasitikėjimo V.Putinu reitingas šį birželį siekė 81 proc. Apie tai pranešė Levados centras – autoritetingiausia ir objektyviausia Rusijos sociologinė tarnyba. O tai reiškia, kad per 2018-aisiais įvyksiančius prezidento rinkimus V.Putino lauktų pergalė.
V.Putino priešas paleistas į laisvę
Rusijos politinis aktyvistas Sergejus Udalcovas antradienį buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę. Ji jam buvo skirta už protestų, nukreiptų prieš Kremlių, organizavimą.
2014 metų liepą S.Udalcovas kartu su Leonidu Razvozžajevu buvo pripažinti kaltais dėl masinių neramumų šalyje kurstymo prieš prezidento V.Putino inauguraciją trečiai kadencijai 2012-aisiais.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos tvirtino, kad S.Udalcovo ir L.Razvozžajevo teismo procesas buvo politiškai motyvuotas, o jiems skirta bausmė – per griežta. Kaltinimai aktyvistams buvo paremti vienos iš Rusijos televizijų parodytu filmu, kuriame buvo tvirtinama, kad S.Udalcovas planavo sukilimą, o jį finansavo Gruzijos verslo magnatas, parlamento narys Givis Targamadzė.
