La Ramblos alėja – Barselonos miesto įžymybė, pulsuojanti kiaurą parą. Šioje spalvingoje promenadoje visuomet sutiksi žmonių, čia vaikštinėja būriai turistų iš viso pasaulio. Rugpjūtį čia – sausakimša.
Teroristas žinojo, kad pasirinkdamas šią vietą skaudų smūgį suduos ne tik Ispanijai, bet ir visam pasauliui: tarp 13 nužudytųjų ir per 130 sužeistųjų – 34 skirtingų tautybių žmonės.
Tarp jų – žmonės iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, JAV, Pakistano, Kinijos, Peru, Australijos ir kitų valstybių.
Katalonijos vyriausybės paskelbtame sąraše nebuvo nei lietuvių, nei kitų Baltijos valstybių piliečių. Tačiau ne vienas lietuvis „Lietuvos rytui“ pasakojo pakliuvęs į teroro sumaištį Barselonoje ir patyręs sukrėtimą.
Prie krovininio autobuso „Fiat“ vairo sėdėjęs užpuolikas ketvirtadienio vakarą nusuko nuo kelio palei alėją ir rėžėsi į būrį žmonių, einančių netoli Katalonijos aikštės metro stotelės. Jis važiavo zigzagais, taikydamasis į kiekvieną savo akiratyje.
Sustojo tiktai įsirėžęs į spaudos kioską, o tuomet spruko, kiek kojos neša. Dar vakar įtariamasis nebuvo surastas, o už išpuolį atsakomybę greitai prisiėmė teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“.
Kol Ispanijos policija ieškojo įtariamojo, dar viename šalies pajūrio mieste Kambrilse, esančiame 120 km į pietus nuo Barselonos, penktadienio naktį automobilis „Audi A3“ rėžėsi į pėsčiuosius, sužeisdamas septynis žmones, iš kurių vienas po smūgio žuvo.
Prasidėjo šaudymas, policija nukovė 5 užpuolikus, kai kurie iš jų buvo su netikrų sprogmenų diržais. Buvo užkirstas kelias dar skaudesnei atakai.
Kitą rytą po teroro Barselona vėl buvo atgijusi, per aukų pagerbimo ceremoniją Katalonijos aikštėje po tylos minutės minia skandavo šūkį, kuriuo pasiuntė Europos žinią džihadistams: „No tinc por“ – „Aš nebijau“.
Sumaištis įsuko lietuvius
Barselonos košmaras ketvirtadienį paženklino ir Lietuvos piliečių atostogas. Ieva Linartaitė buvo greta La Ramblos alėjos, kai įvyko teroro išpuolis.
„Aš buvau gana netoli, bet ne pagrindinėje gatvėje. Tuo metu buvau turistiniame ture ir su gidu stovėjome vienoje aikštelėje, kai visi pradėjo bėgti, – „Lietuvos rytui“ sakė I.Linartaitė. – Nesupratome, kas atsitiko. Iš kažkur atsirado trys policininkai ir mus įleido į uždarą kiemą su vartais.
Mus visus ten užrakino, sėdėjome kokią valandą. Visiems dalijo vandenį, policininkai labai visais rūpinosi. Tarpusavyje kalbėjomės, kaip reikės nusigauti iki namų, nes metro veikla kurį laiką buvo sustabdyta.
Barselona – labai saugus miestas, todėl visi buvo šokiruoti, kad čia įvyko ataka. Žmonės skambino draugams, šeimai.
Man pačiai buvo kilusi nedidelė panika, nes negalėjau susisiekti su drauge – mano telefono kortelė neveikė, o ji išėjo manęs ieškoti į miestą.“
Vėliau merginos viena kitą susirado ir nutarė mieste nepasilikti – grįžo vakarieniauti į namus.
„Pakeliui matėme, kaip žmonės bando išsikviesti taksi, kai kur buvo sambūriai žmonių, kiti vaikščiojo, tarsi nieko nebūtų įvykę. Aplinkui buvo daug greitosios pagalbos automobilių, – sakė lietuvė Ieva. – Vėliau žmonės jau sėdėjo lauko kavinėse, nors dar buvo pranešama, kad teroristai nesugauti.
Man labiausiai įstrigo benamių pora gatvėje: visi aplink juos bėgioja, važinėja mašinos su žiburėliais, eina būriai žmonių, o jie sėdi ir nesupranta, kas vyksta.“
Visos parduotuvės ir restoraai La Ramblos alėjoje po išpuolio iškart buvo uždaryti, saugumo sumetimais užsirakinta su žmonėmis viduje. Ten buvę žmonės pasijuto patekę į spąstus.
Išpuoliui nebuvo pasiruošusi
Barselona – kosmopolitinis, atviras miestas, jame ligi šiol nebuvo įvykę jokio teroristinio išpuolio.
Ketvirtadienio įvykiai – tai pirma džihadistų ataka per visą Katalonijos istoriją, todėl žmonių sutrikimas buvo didžiulis.
Teroristinis išpuolis sujaudino ir Barselonoje gyvenančią Joaną Jokubauskaitę.
„Lietuvos rytui“ ji sakė, kad jai labai skaudu dėl to, kas įvyko, ir kad kitą dieną ji jautėsi daug blogiau nei išpuolio vakarą.
„Visi nujautėme, jog anksčiau ar vėliau išpuolis Barselonoje gali įvykti, tačiau kai tai realiai atsitinka, supranti, kad tam tikrai neįmanoma morališkai pasiruošti. Pirmiausia veikia protas, viską stebi, o paskui įsijungia jausmai“, – sakė J.Jokubauskaitė.
Lietuvė taip pat džiaugėsi Ispanijos pareigūnų darbu, gyrė jų operatyvumą.
„Labai skaudu dėl žmonių, kurie nukentėjo, ir jų artimųjų. Skaudu dėl tų, kurie, gyvendami kitose šalyse, tokius dalykus išgyvena vos ne kiekvieną dieną.
Kita vertus, man pasisekė, kad gyvenu šalyje, kurioje visuomenė reaguoja, kurioje policija iš tikrųjų veikia, kurioje įsijungia visi reikalingi mechanizmai. Džiaugiuosi, kad gyvenu krašte, kur teroristinis išpuolis – išimtis, o ne kasdienybė“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Jokubauskaitė.
Naktį – dar vienas smūgis
Teroristai neapsiribojo vien ataka alėjoje, kurioje turbūt yra lankęsis kiekvienas, kuris buvo Barselonoje.
Penki užpuolikai, kuriuos Ispanijos teisėsauga sieja su Barselonos teroru, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį puolė kitą šalies pajūrio miestą – Kambrilsą.
Čia automobiliui įsirėžus į žmones buvo sužeisti 6 praeiviai ir policijos pareigūnas. Vienas žmogus mirė ligoninėje.
Penki užpuolikai buvo nukauti. Kai kurie iš jų turėjo netikrus sprogmenų diržus.
Šiedu išpuoliai siejami su įvykiais kitame mieste – Alkanare. Šiame mieste, kuris yra apie 200 km nuo Barselonos ir 90 km nuo Kambrilso, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sprogo namas.
Manoma, kad sprogimą sukėlė dujų nuotėkis, tačiau incidentą policija dabar jau sieja su teroristais Barselonoje ir Kambrilse.
Policijai ir ugniagesiams atvykus tirti įvykio Alkanare trečiadienio naktį nugriaudėjo antras sprogimas. Žuvo vienas žmogus, dar 16 sužeista.
Teisėsauga tiria galimybę, jog name teroristai gamino sprogmenis kitoms atakoms ir sprogimus sukėlė tyčia, norėdami sužeisti pareigūnus.
Baiminasi tolesnių įvykių
Barselonoje gyvenanti lietuvė Neringa Kryževičiūtė „Lietuvos rytui“ sakė, kad po visos grandinės įvykių jai labai neramu.
„Turint galvoje vėlesnius įvykius Kambrilse, neaišku, ko dar galima laukti. Su draugais vis pasikalbėdavome, jog Barselona kol kas yra saugi vieta, bet buvo neramu, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Sąmoningai vengdavome eiti į didelių susibūrimų vietas per šventes. Aš ir toliau vengsiu susibūrimo vietų, tačiau nuo dabar nebesijausiu tokia saugi kaip iki šiol“, – prisipažino N.Kryževičiūtė.
Tuo metu, kai La Ramblos alėjoje įvyko tragedija, lietuvė važiavo namo iš darbo: „Man paskambino persigandęs vyras ir klausė, kur esu. Tuo metu gatvėse sąmyšio dar nebuvo, aš nieko nežinojau. Grįžusi namo pamačiau, kas įvyko.
Gyvename šalia turistinės vietos, Guelio parko, todėl matėme daug sutrikusių žmonių. Tie, kurie buvo apsistoję centre, nežinojo, ar vykti į viešbučius, ar ieškoti nakvynės kitur.“
Barselonoje gyvenanti lietuvė pasakojo, kad miestą po išpuolio užplūdo solidarumo banga.
„Barselonos taksi ir metro iki 7 valandos ryto teikė nemokamas transporto paslaugas, kad žmonės galėtų grįžti namo. Nusidriekė eilės norinčiųjų duoti kraujo.
Kai kurie hosteliai nemokamai apnakvindino turistus, negalinčius grįžti į centre esančius viešbučius“, – sakė N.Kryževičiūtė.
Lietuvė prisipažino, kad jai neramu, jog dabar Barselonoje bus pasėta nepasitikėjimo sėkla.
„Iki šiol Barselonoje taikiai sugyveno įvairiausių tautų, kultūrų ir tikėjimo žmonės. Neramu, kad po išpuolio gali kilti nepasitikėjimas aplinkiniais, ypač tuose rajonuose, kur daug gyventojų iš Vidurinių Rytų“, – sakė lietuvė.
Rytą pasitiko drąsiai
Galbūt todėl katalonai akivaizdžiai rodo, kad nežada pasiduoti terorui.
„Be baimės“ – tokia antrašte penktadienį su aušra skaitytojus pasitiko vienas pagrindinių Katalonijos dienraščių „Ara“.
„Katalonija yra taikos žemė“ – užrašyta ant sudarkytos populiariausios Barselonos gatvės – La Ramblos alėjos grindinio.
Katalonai bando laikytis oriai nenorėdami pasiduoti teroro siaubui, siekdami nugalėti baimę. Po penktadienio tylos minutės Katalonijos aikštėje minia šaukė „No tinc por“.
„Mes buvome ir būsime taikos miestas“, – sako iš atostogų į savo miestą skubiai sugrįžusi Barselonos merė Ada Colau.
„Mes ir toliau tęsime atviros visuomenės tradicijas“, – tvirtino Generaliteto prezidentas Carlesas Puigdemontas, kurio atostogas taip pat nutraukė kruvinas išpuolis Barselonoje.
Barselonos gyventojai žinojo, kad jų mylimas miestas, nuolat pilnas Viduržemio jūros klimato teikiamų malonumų ištroškusių keliautojų, yra teroristų taikinys. Tačiau visi tikėjosi, kad gal teroras aplenks šalį ir vieną populiariausių Europos miestų.
Būtent dėl šios priežasties, dėl įvairiausių tautybių turistų gausos Barselonai nepavyko išvengti džihadistų keliamo siaubo – kuo daugiau pasaulio žmonių susirenka vienoje vietoje, tuo geriau jie gali paskleisti savo neapykantą.
Juk dabar beveik kiekvienas europietis, stebėdamas fotografijas ar vaizdo įrašus iš įvykio vietos, prisimena, kaip jis kadaise ėjo La Ramblos alėja.
Jau seniai Barselona tartum pavojaus zona – tikėtasi, jog anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Sunkiausia paaiškinti mažiems vaikams, kodėl tame mieste, kur daug skanių ledų, įdomių muziejų ir milžiniškas akvariumas, autobusiukas suvažinėjo daugybę žmonių. Ir kaip dabar jiems nebijoti, kad juos suvažinės.
Paaugliams dar sudėtingiau – jie girdi apie išpuolius Prancūzijoje ir Londone, bandydami išmokti susigyventi su nauja realybe.
„Mama, man dabar jau tikrai darosi baisu. Niekada nejaučiau, kad terorizmas taip arti mūsų“, – žiūrėdamas vaizdo įrašus iš La Ramblos alėjos šnibždėjo „Lietuvos ryto“ korespondentės K.Nastopkaitės dvylikametis sūnus.
Ginklas – automobilis
Pastaruoju metu automobiliai ir sunkvežimiai dažnai tampa teroristų ginklu. Šių metų rugpjūčio 9 d. Paryžiuje vyras BMW automobiliu įvažiavo į grupę kareivių ir šešis sužeidė.
2017 m. birželio 3 d. Londone žuvo aštuoni žmonės, kai trys džihadistai autobusiuku rėžėsi į pėsčiuosius ant Londono tilto, o paskui peiliu badė praeivius. Vėliau birželį Finsberio parko rajone vyras automobiliu rėžėsi į musulmonų grupę ir nužudė vieną žmogų.
2017 m. kovo 22 d. Londone žuvo penki žmonės, kai užpuolikas automobiliu važiavo tiesiai į pėsčiuosius, einančius per Vestminsterio tiltą, ir išlipęs peiliu subadė policininką prie Parlamento rūmų.
2017 m. balandžio 7 d. Stokholme vyras sunkvežimiu rėžėsi į universalinę parduotuvę ir nužudė keturis žmones.
2016 m. gruodžio 19 d. tunisietis įvairavo vogtą sunkvežimį į Kalėdų mugę Berlyne, mirė 12 žmonių.
