Nedidelė belangė Medeljino diskoteka „Koko Bongo“ – tartum vartai į Medeljino praeitį. Prie apskritų išilgai šokių aikštelės sustatytų stalų sėdi gerai apsirengę verslininkai, rašo „Der Spiegel“.
Jų žvilgsniai, apsiblausę nuo romo, nesidrovėdami slydinėja po vos pilnametystės sulaukusių merginų sėdmenis. Veikiausiai tą pat būtų daręs ir bene garsiausias pasaulyje narkotikų baronas Pablo Escobaras.
Diskotekoje susirinkę keletas repo muzikantų, sukinėjasi hipiškos išvaizdos žmonių iš kino industrijos. Tą vakarą „Koko Bongo“ nori susukti paskutines filmo apie mafiją „Samdomas žudikas“ scenas.
Pagrindinis filmo aktorius – Popajus, kurio tikras vardas Johnas Jairo Velasquezas.
Šis vyras – dešinioji P.Escobaro ranka, smogikas, anapilin pasiuntęs daugiau nei 300 žmonių.
Praeitį primena tatuiruotės
2014 m. rugpjūtį po beveik 22 metų paleistas iš kalėjimo Popajus lankė aktorinio meistriškumo pamokas.
Po pirmojo nedidelio vaidmens „Netflix“ seriale „Alias J.J“, paremtame jo šimtais tūkstančių egzempliorių parduota autobiografija, filme „Samdomas žudikas“ jis įkūnijo gangsterį, kuris dar ir veda diskoteką.
Nufilmavus paskutinę sceną Popajus stovėjo šokių aikštelėje ir rankoje laikė mikrofoną.
Ant jo dešinio dilbio ištatuiruotas užrašas „El General de la Mafia“ (liet. „Mafijos generolas“). Ant kaklo – dviejų susikryžiavusių pistoletų „Beretta“ šešėliai.
Popajus buvo apsirengęs baltais marškiniais ir užsidėjęs akinius – būdamas 55-erių nebe taip gerai mato.
Sakydamas trumpą kalbą dėkojo likimui už suteiktą antrą gyvenimo šansą ir teigė norįs juo pasinaudoti.
Jis savo likimą palygino su Meksikos narkotikų boso Joaquino Guzmano, pravarde El Chapo, kuris neseniai buvo išduotas JAV teisėsaugai ir laukia teismo.
„Apie visa tai savo Niujorko kalėjimo vienutėje El Chapo gali tik pasvajoti“, – plačiai išsišiepęs sakė buvęs P.Escobaro patikėtinis.
Nužudyti tūkstančiai žmonių
Štai taip dabar atrodo Medeljinas – čia buvę šaltakraujai žudikai vėl tampa didvyriais, o smalsūs turistai mielai lanko narkotikų karo vietas.
Ilgą laiką Medeljinas buvo laikomas beviltišku. Pernelyg gilios atrodė žaizdos, kurias milijoniniam Kolumbijos miestui paliko niekada nesibaigiančios narkotikų kartelių kovos, pernelyg plačiai buvo įsišaknijęs smurtas.
1991-aisiais, likus dvejiems metams iki P.Escobaro mirties, mieste įvykdyta 6810 žmogžudysčių.
Iš tų laikų išlikusiuose Medeljino vaizduose – ant šaligatvių gulintys krauju paplūdę žmonės, išsigandusių vaikų žvilgsniai po dar vieno automobilio susprogdinimo, atlikto tokių kaip Popajus.
Antrame tokių vaizdų plane – šviečiantys nauji gyvenamieji namai ir prekybos centrai, į kuriuos plaukė pinigai, gauti už kokainą.
P.Escobaro kartelio siautėjimus slopinusios specialiųjų dalinių operacijos ne tiek jau ryškiai pakeitė šiuos vaizdus – kraujo pralieta buvo tik daugiau.
Tie, kurie gimė tų laikų Medeljine, žinojo, kad savo namuose negalima stovėti prie lango.
Tai lėmė didžiulis nepasitikėjimas valstybinėms institucijomis, kurios niekuo nesiskyrė nuo nusikaltėlių kartelių.
To meto Medeljino gyventojai tik nepatikliai šypsojosi, kai jaunų politikų grupė ties tūkstantmečio slenksčiu žadėjo miestui taikų, ramų gyvenimą.
Šie jų žodžiai skambėjo kaip eksperimentas, kuris iš tikrųjų buvo pasmerktas tik žlugti. Bet tais metais, kai Popajus dar sėdėjo už grotų, žmogžudysčių Medeljine tikrai sumažėjo. Tiesa, ne visiškai, o nusmuko iki vidutinio, Pietų Amerikos didmiesčiui būdingo, lygio.
Tapo neramumų šaltiniu
Vis dažniau senuosius miesto vaizdus užgožia naujieji. Tai – futuristinio stiliaus muziejai, parkai ir viešieji sodai, į kuriuos vėl sugrįžo gyvenimas.
Tačiau jaunimas ir vėl garbina tokius kaip Popajus – žmones iš P.Escobaro kartelio.
Popajus siekia būti matomas – per savo „YouTube“ kanalą, kurį prenumeruoja daugiau negu 300 tūkst. žmonių, dalyvauja aktualiose diskusijose.
Per masinę protesto demonstraciją, nukreiptą prieš Kolumbijos vyriausybės sutartį su kairiaisiais Liaudies armijos (FARC) sukilėliais, Popajus žygiavo priekinėse gretose. Neseniai net pareiškė, jog nori kandidatuoti į senatorius, kad galėtų padaryti galą korupcijai.
Susidaro įspūdis, lyg Popajus, kurio gyvenimo istorija persunkta tamsių Medeljino metų, bando tapti reprezentatyviu asmeniu.
Būtent jis, profesionalus žudikas iš seniai pragyventos epochos, dabar tapo savotišku neramumų šaltiniu ir pateikia Medeljinui naują išbandymą.
Nuo to, ar Popajus iš tiesų atsisakė ankstesnio gyvenimo būdo, iš dalies priklauso ir tai, kaip Medeljinui seksis žengti nauju keliu.
Tenkina turistų smalsumą
Į laisvę Popajus išėjo kaip tik tada, kai populiarūs serialai apie narkotikų kartelius, tokie kaip „Narcos“ („Narkotikų prekeiviai“), vaizdavę margaspalvę P.Escobaro karjerą, vėl prikėlė gyventi senuosius Medeljino vaizdus.
Turistų minios iš Europos, Kinijos bei Australijos plūstelėjo į miestą.
Jiems buvo svarbu pajusti adrenalino proveržį, nusikaltimų persmelktą miesto dvasią, pasimėgauti seksu ir įtraukti porą „takelių“ kokaino.
Daugelį šių turistų įkvėpė amerikiečių reperis Wiz Khalifa. Kovą jis įkėlė į internetą nuotrauką gėlių puokštės, kurią padėjo ant P.Escobaro kapo.
Kapinių priežiūra rūpinasi ir Popajus, siūlantis turistų gerai lankomų maršrutų metu susipažinti ir su P.Escobarui svarbiomis vietomis.
Vieną rytą išnuomotu aprūdijusiu automobiliu Popajus yrėsi sausakimšomis Medeljino centro gatvėmis iki kapinių. Kadangi žino, kad įprastiniai maršrutai pavojingi dar ir dabar, jis kaitalioja automobilius ir nakvynės vietas.
Prie vyro, kurį Popajus vis dar vadina El Patron (liet. „viršininkas“), kapo pagarbiai nusilenkia. Po to kapinių sodininkui įspraudęs 50 dolerių vingiuotais kalnų keliais važiuoja prie buvusio kalėjimo „La Catedral“.
Kai 1991-aisiais P.Escobaras po ilgų derybų pasidavė Kolumbijos valdžiai, jis buvo įkalintas šiame prabangiame kalėjime.
Narkotikų barono įtaka buvo tokia didelė, kad jis pats sau kalėjime rinkosi prižiūrėtojus. Iš „La Catedral“ P.Escobaras ir toliau valdė Medeljino kartelį.
„Dvylika vienučių ir prabangūs apartamentai – kaip Jėzui ir jo apaštalams“, – sako Popajus apie pastatą, kuriame dabar įsikūrę senjorų globos namai.
Gimęs būti žudiku
Kai Popajus probėgšmiais pasakoja apie aplinkybes, pavertusias jį monstru, kokiu buvo anuomet, jo gyvenimo istorija atrodo dar paslaptingesnė. Popajus sako, kad jau anksti numanė, jog yra gimęs būti žudikas.
Kartą kaime, kuriame jis, ūkininko sūnus, išaugo, mačete buvo nužudytas vyras. Ir tuomet jis pajutęs keistą susidomėjimą.
Aukos kūnas gulėjo pakeliui į mokyklą, prie ledainės. Užuot bėgęs šalin, kaip visi vaikai, jis apžiūrinėjo negyvėlį. Kitą dieną buvo nušautas lombardo darbuotojas. Popajus sako, kad tuomet jam patiko ginklo garsas.
Jis bandė mokytis policijos mokykloje, po to įsidarbino jūrų laivyne. Čia dėl stiprių rankų ir gavo Popajaus – komikso ir animacinio filmuko veikėjo – pravardę.
Vėliau, po kelių atsitiktinių darbų, vienas bičiulis jam parūpino P.Escobaro meilužės vairuotojo vietą.
Laukdamas merginos Popajus matė P.Escobaro vilas, automobilius, nuosavą zoologijos sodą su begemotais, flamingais ir drambliais. Kai P.Escobaras nebesimatė su šia mergina, Popajus važinėjo visur, kur bosas jam liepdavo.
„Laukiau savo valandos. Ir kartą El Patron mane pasikvietė priešpiečių ir paklausė: „Ko tu tikiesi?“ Atsakiau: „Nužudyk mane arba duok darbo“, – prisimena Popajus.
P.Escobaro pavestus darbus atlikdavo būdamas blaivaus, aiškaus proto, kaip notaras, anot paties Popajaus.
Jis negėrė, nevartojo narkotikų, savo aukas, kaip pasakoja, nužudydavęs dviem šūviais.
Popajus nedvejojo, kai P.Escobaras pasiųsdavo žudyti meilužių, kai jas įtardavo šnipinėjimu kito kartelio naudai. Paleisdamas kulką nedvejodavo.
Buvo įbauginti teroro
Dėl P.Escobaro milijardų, uždirbamų iš kokaino, Medeljinas suklestėjo. Tuo metu, kai daugelis senų tekstilės fabrikų dėl plūstančių pigių prekių iš Azijos merdėjo, P.Escobaras statė daugiaaukščius ir prekybos centrus, futbolo aikštes, mokyklas, ligonines.
Ir net ištisą Medeljino kvartalą, dar ir dabar turintį jo vardą. Į jį du kartus per savaitę siųsdavo pienininką.
Tuo metu, kai Kolumbijos vyriausybė persekiojo P.Escobarą, šalies centrinis bankas mielai priimdavo ir iškeisdavo barono iš užsienio gautus dolerius.
Žmonės kentėjo nuo jo teroro, bet šalyje, kurios piliečiai atrodė pamiršti, P.Escobarui pavyko sukurti veiklaus žmogaus įvaizdį.
Palyginti su Kolumbijos politikais, jis Medeljine buvo laikomas padoresniu gangsteriu.
Į visas miesto gyvenimo sritis prasiskverbusi slapta pagarba mafijos kultūrai priklauso Medeljino istorijai. Žavimasi tokiais kaip Popajus, kai gatvėje sutikti žmonės nori su juo nusifotografuoti.
Tokiomis akimirkomis atrodo, lyg Popajus tebegyvena neramų ankstesnį gyvenimą.
Tad Medeljino valdžia nervingai sureagavo, kai praėjusį gruodį į internetą buvo įkeltas vaizdo įrašas – gatvėje su „Beretta“ vaikštinėjantis Popajus.
Ir nors jis teisinosi, kad tai buvo susiję su filmavimu, Medeljino meras Federico Gutierrezas pranešė apie pradėtą tyrimą dėl ginklo laikymo be leidimo. 42-ejų miesto vadovą itin nervina tas faktas, kad praeitis iš miesto nenori pasitraukti.
„Kuo visa tai baigsis, jei jauni žmonės vis dar lygiuojasi į tokius žmones kaip Popajus?
Juk tokie kaip šis vėl atgaivina senas žaizdas, kurios seniai užgijo“, – sako F.Gutierrezas.
Gražus tiktai fasadas?
Meras ir jo pirmtakai daug pasiekė. Medeljino ekonomika per daugelį metų paaugo šešis procentus. Didieji užsienio koncernai mieste atidaro biurus.
Prie Medeljino planetariumo sekmadienio popietėmis renkasi šeimos ir čia rengia iškylas. Mokyklas metusiųjų skaičius nuo 2003 metų sumažėjo daugiau nei per pusę.
Bet ne viską galima paaiškinti naująja miesto politika.
Kodėl žmogžudysčių skaičius nuo kadaise buvusių 7 tūkst. kurį laiką krito iki 350 per metus?
Ir vis dėlto kaip galėjo atsitikti, kad praėjusiais metais per kelias dienas viešosiose vietose buvo nužudyti danas, Izraelio pilietis ir meksikietis?
Medeljino miesto galva F.Gutierrezas incidentus mėgina priskirti „normaliam“ didmiesčio nusikalstamumui.
Pasak jo, tai gali būti narkotikų pardavėjų arba prostitučių sutenerių konfliktai.
Bet trijų užsieniečių mirtis atkreipia dėmesį į nemalonią tiesą: organizuotas nusikalstamumas Medeljine vis dar egzistuoja.
Tiesą sakant, gal niekur nebuvo dingęs.
Tokios nuomonės laikosi ne tik Popajus, bet ir žmogaus teisių aktyvistas Luisas Fernando Quijano. Jo teigimu, karteliai padarė išvadas iš narkobarono P.Escobaro klaidų – suprato, kad pernelyg didelis triukšmas, dėmesys tik trukdo.
Dabar jie savo verslą plėtoja diskretiškiau negu anksčiau, nevažinėja dėmesį patraukiančiais automobiliais, nebeturi rūmų su nuosavu zoologijos sodu ir atsisakė atviro smurto.
Medeljinas nebėra pasaulinio narkotikų verslo centras: jis dabar persikėlė į Meksiką. Bet miestas yra svarbus šios struktūros filialas, kur įplaukas iš kvaišalų galima ramiai investuoti į klestinčią aplinką.
L.F.Quijano teigimu, dabar kokaino eksportuojama net 500 kartų daugiau nei P.Escobaro laikais. Žmogaus teisių aktyvisto vertinimu, Medeljine veikia 350 nusikalstamų gaujų. Apie jų aktyvumą byloja ir faktas, kad ir toliau kasmet pranešama apie šimtus dingusių žmonių.
„Žmogžudystės – karo instrumentas. Ką nors tyliai pašalinti – taikos meto priemonė“, – sako L.F.Quijano.
Tai – tamsioji Medeljino pusė, apie kurią tokie žmonės kaip jo vadovas F.Gutierrezas nenoriai kalba.
Parengė Ona Kacenaitė
