„Lituania ti aspetta“ („Lietuva tavęs laukia“) – tokį plakatą Šv.Petro aikštėje lietuviai kantriai laikė ne kartą.
O valstybės vadovai ir diplomatai pontifiką į Lietuvą kvietė vos pasitaikius progai, kol Šventasis Tėvas pagaliau prasitarė: „Aš atvyksiu, ir greičiau, negu jūs manote.“
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio puikiai prisimena tą sausio dieną, kai kartu su keliasdešimt lietuvių Šv.Petro aikštėje laikė didžiulį plakatą su atvykti kviečiančiu užrašu: „Buvo sekmadienis, aikštėje buvo daugybė visų tautų vėliavų ir plakatų. Kadangi buvo minima Migrantų diena, buvo pakviesta ir lietuvių bendruomenė.
Su mumis buvo Popiežiškosios šv.Kazimiero lietuvių kolegijos vadovas kunigas Audrius Arštikaitis, vienuolės, tuo metu Romoje viešėjęs kunigas iš Lietuvos Algirdas Dauknys, Vatikano radijo žurnalistai ir kiti lietuviai.
A.Arštikaitis atsinešė tą didelį geltonos ir žydros spalvų plakatą ir didžiulę Lietuvos vėliavą. Mes stovėjome labai geroje vietoje, tiesiai po rūmų, kuriuose popiežius meldėsi, langu. Kadangi plakatas tikrai buvo labai ryškus, kameros į mus atkreipė dėmesį ir ne kartą rodė ekranuose. Mes, pamenu, tada labai džiaugėmės, kad mus pastebėjo.“
Lietuvė sakė nesanti naivi ir nemananti, kad šis nuoširdus lietuvių gestas nulėmė 80-mečio popiežiaus sprendimą, tačiau tiki, jog prisidėjo.
„Lietuvos vadovai popiežių ne kartą kvietė. Balsų, kad ruošiasi, buvo girdėti jau šiek tiek anksčiau. Lyg buvo dvejonių, ar pavasarį, ar rudenį, bet kad tikrai atvažiuos, ir mes sužinojome tiktai dabar“, – sakė E.Simonkevičiūtė-Di Meglio.
Sūnui suteikė palaiminimą
Popiežiaus vizitas – didžiulė dovana Lietuvai šimtmečio proga, nors jis važiuoja tikrai ne vien dėl to. Lietuvių bendruomenės pirmininkė sako dovaną iš Šventojo Tėvo jau gavusi, kai Pranciškus palaimino jos dvimetį sūnų, ir neabejoja, kad susitikimas su pontifiku lietuviams, kaip ir jai, sukels daugybę gražių emocijų.
Norėjau, kad sūnus gimtadienio proga būtų palaimintas, stovėjau, laukiau ir jau nebesitikėjau. Bet pačioje pabaigoje iškėliau savo sūnų ir akimis prašiau.
Jau išeidamas popiežius priėjo ir jį palaimino.
Tai iš tikrųjų be galo ypatingas jausmas. Man ir dabar kaupiasi ašaros tai prisiminus.
Buvo labai daug emocijų. Dar toks gražus sutapimas, kad mano sūnaus vardas taip pat Francesco Paolo“, – pasakojo E.Simonkevičiūtė-Di Meglio.
Kvietė kaskart sutikę
Popiežiaus vizito kantriai siekė ir šalies politikai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pontifiką nuosekliai kvietė į Lietuvą, tai darė premjerai ir Lietuvos bažnyčios vadovai.
Pirmieji signalai, jog popiežius Pranciškus pagaliau apsisprendė, pasirodė rudenį. Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė, anksčiau dirbusi ambasadore prie Šventojo Sosto, pasakojo per kiekvieną, kad ir trumpą, susitikimą kviesdavusi popiežių į Lietuvą.
„Visada pasisveikindama jam sakydavau: „Lietuva jūsų labai laukia.“ Pradžioje jis man atsakydavo: „O, Marijos žemė.“ Nes, matyt, Argentinoje, kur gana didelė lietuvių išeivių bendruomenė, buvo girdėjęs taip vadinant, – pasakojo I.Vaišvilaitė. – Vėliau pradėjo sakyti: „Aš noriu atvažiuoti.“
Tada kažkam iš Vatikano pareigūnų apie tai užsiminiau, bet man atsakė, kad jis visiems taip sako, nes iš tiesų visur nori nuvažiuoti.“
Pastarąjį kartą su pontifiku ambasadorė buvo susitikusi spalio pabaigoje, kai kartu su Lietuvos delegacija dalyvavo ES ateičiai skirtoje konferencijoje.
Būtent tada išgirdo daug vilčių teikiantį pažadą: „Popiežius konferencijoje sakė kalbą. Vėliau turėjome galimybę su juo pasisveikinti asmeniškai. Aš irgi su juo pasisveikinau, o jis turi gerą atmintį ir labai gerai atsimena veidus.
Aš sakau: „Šventasis Tėve, Lietuva jūsų labai laukia.“
Jis jau beveik nueidamas truktelėjo mano ranką, tarsi sulaikė ir šypsodamasis atsakė, kad atvažiuos greičiau, nei mes manome.
Tada atsakiau, kad laukiame jau kitąmet. Jis dar plačiau nusišypsojo. Jau tada supratau, kad šis klausimas „ant stalo“, nes manęs klausė: „Kaip ten pas jus rugsėjį Lietuvoje, ar ne per šalta?“
Užsiminė ir vyskupui
Apie savo vizitą pontifikas užsiminė ir Telšių vyskupui Kęstučiui Kėvalui, lapkričio pradžioje Romoje viešėjusiam vyskupijos 600 metų įkūrimo proga.
Gausi žemaičių delegacija popiežių Šv.Petro aikštėje taip pat pasitiko plakatu „Lituania ti aspetta“, o vyskupui popiežius vėliau pasiuntė gana nedviprasmišką žinią.
„Dalyvavome popiežiaus trečiadienio audiencijoje su tikinčiaisiais. Jos metu vyskupai turi galimybę prieiti prie popiežiaus – tąkart buvome vos du, – pasakojo vyskupas K.Kėvalas. – Prisistačiau, kad esame grupė iš Lietuvos, kad leidomės į piligriminę kelionę švęsdami vyskupijos jubiliejų. Padovanojau knygą, nuotaikingai šnekėjomės.
Staiga Šventasis Tėvas pasižiūrėjo į mane rimtu žvilgsniu ir pasakė: „Sapnavau, kad kitąmet atvykstu į Lietuvą.“ Jis kalbėjo angliškai, todėl „I had a dream“ buvo galima suprasti ir kaip turėjau svajonę.
Tačiau šalia buvusiam sekretoriui jis itališkai patikslino matęs angelą, kuris jį kvietė į Lietuvą. Todėl mes supratome, kad jis tikrai kalbėjo apie sapną.“
K.Kėvalas sakė iš pradžių nedrįsęs vertinti, ar toks pranešimas tikrai gali reikšti taip laukiamą žinią: „Tai nebuvo žinutė: „Dėmesio, aš atvykstu.“
Tai buvo asmeninis pasidalijimas. Tada net susijaudinau, susigraudinau, nes pasidalinti sapnu – labai subtilus dalykas.
Po kelių dienų popiežiaus nuncijus pranešė, kad Šventasis Tėvas kitais metais atvyks į Lietuvą. Tiksliau, kad yra didelė galimybė, nes kol nėra tikslios datos ir programos, Vatikanas vizito nepatvirtina.
Bet galimybė tikrai didelė.“
Datos ragina nespėlioti
Neoficialiai pranešama, kad popiežius aplankys visas tris Baltijos šalis ir kad vizitas vyks rugsėjį. Manoma, kad tikslią vizito datą Vatikanas paskelbs kitų metų pradžioje.
Anot I.Vaišvilaitės, galbūt per tradicinį metų pradžios susitikimą su diplomatais, kai pontifikas paprastai paskelbia metinius savo kelionių planus.
Tiksli kelionės programa gali būti paviešinta likus vos mėnesiui ar dviem iki vizito. Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas sakė, kad tikslios vizito datos dar tiesiog nėra, ir ragino jos nespėlioti, kantriai palaukti.
„Kaip pasakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, yra informacija, kad Šventasis Tėvas per savo atstovą Vilniuje apaštalinį nuncijų išreiškė norą apsilankyti Lietuvoje. Bet nėra patvirtinta nei vizito data, nei programa.
Tad kalbėti, kad popiežius lankysis vienoje ar kitoje vietoje, bus Lietuvoje kažkokį laiko tarpą, yra nepagrįstas sensacijų kūrimas, – teigė ambasadorius P.Zapolskas. – Reikia pasitikėti puikiai veikiančiomis Lietuvos ir Vatikano diplomatinėmis tarnybomis – jos suras tinkamą datą ir parengs gerą popiežiaus vizito programą, kurioje neabejotinai atsiras vietos susitikimams ir su tikinčiaisiais, ir su Lietuvos valstybės vadovais.
Paprastai tokio aukšto lygio vizito pradinėje stadijoje yra suderinama vizito data, po to į šalį atvyksta pradinė parengiamoji vizito grupė, kuri susitinka su visomis vizitą rengiančiomis komandomis.
Vėliau vyksta bendradarbiavimas ir tiesiogiai, ir diplomatiniais kanalais.
Svarbus vaidmuo rengiant popiežiaus vizitą tenka apaštaliniam nuncijui ir Lietuvos vyskupams. Man atrodo, kad šalyje Vatikano žinovų staiga atsirado daugiau negu krepšinio.“
Anot I.Vaišvilaitės, galima tik tiksliai pasakyti, kad vizitas nebus ilgas: „Tiek, kiek Lietuvoje prieš 25 metus išbuvo Jonas Paulius II (jis lankėsi ilgiau nei keturias dienas. – Red.), tikrai neverta tikėtis, nes šis popiežius net JAV tiek nekeliavo.“
Vizitai gydo ir budina
Kokią žinutę Šventasis Tėvas pasiųs lietuviams? Atsakymo į šį klausimą teks palaukti, bet neabejojama, kad popiežius palies skaudžias ir aktualias temas – emigraciją, socialinę atskirtį, visuomenės susiskaldymą.
„Būtų neteisinga popiežiaus vizitą vertinti politiniu požiūriu, nes jo kelionės skirtos susitikimams su tikinčiaisiais, dvasinėms vertybėms stiprinti.
Tačiau atvykęs į kiekvieną šalį popiežius stengiasi susitikti ir su valstybių vadovais, politikais, visuomenės veikėjais – tais, nuo kurių sprendimų ir įtakos priklauso žmonių gerovė. Nenoriu svarstyti apie pontifiko žinią Lietuvos žmonėms – jam nereikia mano patarimo, jis žino, ko mums reikia. Mes kiekvienas žinome, ko mums reikia“, – svarstė Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto P.Zapolskas.
I.Vaišvilaitė pridūrė, kad popiežius Pranciškus paprastai nevyksta protokolinių vizitų ar švęsti kokios nors progos.
„Šio popiežiaus vizitai dažnai yra tarsi gydantys, jais siekiama pažadinti žmonių sąmonę ir sąžinę. Jis tęsia Jono Pauliaus II tradiciją ir vadovaujasi mintimi, kad tiesa išlaisvina.
Lietuvai šiuo metu labai reikalingas gebėjimas išklausyti vieni kitus. Juk nė vienos dienos neišgyvenama be temos, kuri supriešina žmones. Kovojama dėl dalykų, dėl kurių galima susitarti pripažįstant ir kitą pusę.
Lietuvos visuomenėje labai išaugęs radikalumas – kitaip manantis bendrapilietis staiga gali virsti priešu.
Tai labai rimta problema. Kaip ir emigracija, socialinė atskirtis, nelygybė, moralės ir solidarumo stoka. Negalima pasakyti, apie ką konkrečiai popiežius kalbės, tačiau šie dalykai yra matomi ir jam, be abejonės, žinomi. Juk popiežius neatkeliauja sakyti komplimentų“, – teigė I.Vaišvilaitė.
Su popiežiumi neseniai susitikęs Telšių vyskupas K.Kėvalas teigė: „Kalbėdamas su Šventuoju Tėvu supratau, kad jis daug žino apie Lietuvą, ir tai labai sujaudino, nes mes tokie maži, palyginti su kitomis šalimis, kurios jį kviečia.
Šis vizitas tikrai bus reikšmingas visais požiūriais. Pirmiausia – tikėjimo. Tai didelis padrąsinimas. Jono Pauliaus II vizitas buvo padrąsinimas mūsų ką tik nepriklausomybę atgavusiai tautai, kad esame svarbūs ir matomi.
O šį kartą tai būtų kitoks padrąsinimas, nes Lietuva išgyvena savotišką nuotaikos praradimą. Nors ekonomika lyg ir auga, lyg ir viskas gerėja, trūksta svarbiausio dalyko – nusiteikimo. Tad šis vizitas turėtų pažadinti mūsų tikėjimą, pakelti entuziazmą, be to, tuomet būsime viso pasaulio dėmesio centre.“
Planuoja mėnesių mėnesius
Argentinoje gimęs Jorge Mario Bergoglio popiežiumi tapo 2013 metais ir nuo tada jau turėjo daugiau kaip 20 apaštališkųjų kelionių į kitas šalis.
Jo vizitų žemėlapis labai platus, nes šis popiežius ryžtasi aplankyti ir tokias šalis, kuriose politinė situacija itin sudėtinga, net tas, kuriose galbūt nėra labai laukiamas.
Kaip planuojamos viso pasaulio dėmesio centre atsiduriančios popiežiaus kelionės? Surengti jas trunka mėnesius, o visa didžiulė komanda pradeda dirbti daug anksčiau, nei paskelbiama oficiali data.
Popiežius taip pat gali nutarti šalį aplankyti kokia nors ypatinga ar svarbia pastoracine proga.
Pontifiko kelionės paprastai nebūna ilgos, tačiau kupinos įvairių susitikimų.
Didžiausiu išbandymu tampa popiežiaus Pranciškaus noras pasiekti visas, net ir periferines, visuomenės grupes, kurių jis niekuomet nepamiršta.
Kai parengiamas vizito juodraštis, prasideda ilgas vizitą organizuojančios komandos darbas, išstudijuojamas kiekvienas kelionės etapas ir smulkiausios detalės. Tarkime, ten, kur bus aukojamos mišios, lankosi liturginių ceremonijų specialistų komanda, įvertinanti, kaip turi būti paruoštas altorius ir kitus pasirinktos vietos ypatumus.
Galiausiai būsimos kelionės programą įvertina ir patvirtina pats popiežius. Ypatingą svarbą per vizitą turi Vatikano saugumo pareigūnų darbas. Jie sprendžia, kokiomis transporto priemonėmis pontifikas naudosis, kiek truks jo kelionės, nes viskas turi praeiti be jokių kliūčių.
Lietuvį vertėją pontifikas vadina savo balsu
Popiežius Pranciškus apie Lietuvą girdėjęs ir su jos kultūra susipažįsta ir per žmones, kurie jį supa. Šventojo Sosto valstybės sekretoriate dirba ir popiežiui susitikimuose su pasaulio lyderiais vertėjauja ir Telšių vyskupijos kunigas Visvaldas Kulbokas.
Šventojo Sosto valstybės sekretoriate dirbantis lietuvis turi išskirtinę galimybę kartkartėmis pabendrauti su Šventuoju Tėvu ir akis į akį. Monsinjoras atskleidžia, kad pokalbiai su popiežiumi Pranciškumi būna ne vien apie darbo reikalus. „Kartą, kai vienos valstybės vadovas vėlavo į susitikimą, man ir pačiam pasitaikė proga popiežiui papasakoti keletą anekdotų“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei Jorūnei Paužienei pasakojo Vatikane dirbantis V.Kulbokas.
Monsinjoras V.Kulbokas, kuris dirba Vatikano institucijoje, atsakingoje už Šventojo Sosto santykius su kitomis valstybėmis, pasakojo, kad Šventasis Tėvas turi gerą humoro jausmą ir „tiesiog savo žvilgsniu ir intonacija geba sukurti gerą nuotaiką“. „Kai popiežius pamato mane, dėl mano ūgio dažniausiai kreipiasi: „O! Mažylis!“ – pontifiko sugalvotą pravardę atskleidė 198 cm ūgio V.Kulbokas.
