Interviu laikraščiui „Rossiskaja gazeta“ A.Bortnikovas sakė, jog daugelis tuo laikotarpiu apkaltintųjų iš tiesų bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis ir planavo nužudyti J.Staliną.
„Nors daugelis tą laiką sieja su masiniu kaltinimų fabrikavimu, archyvinė medžiaga liudija apie objektyvios pusės buvimą didelėje dalyje baudžiamųjų bylų. Tarp jų – ir garsiausiuose atviruose teismo procesuose“, – kalbėjo FST, kuri anksčiau vadinosi KGB, vadas.
Kaip pavyzdį, jog byla turėjo realų pagrindą, A.Bortnikovas paminėjo „L.Trockio šalininkų planus nuversti ar net likviduoti J.Staliną ir jo bendražygius SSRS komunistų partijos vadovybėje“, taip pat – „suokalbininkų ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis“.
Be to, A.Bortnikovo žodžiais, „didelis skaičius to meto bylose figūruojančių asmenų – partinės nomenklatūros ir teisėsaugos organų atstovai, paskendę korupcijoje, savivaliavę“.
Po tokių pasisakymų FST vadovas pridūrė, kad „nenori nieko balinti“, bet represijas susiejo ne su J.Stalinu, o su ano metu sovietų saugumo komisaru Nikolajumi Ježovu, kuris pats buvo nuteistas myriop 1940-aisiais.
Anot A.Bortnikovo, N.Ježovą pakeitęs Lavrentijus Berija „išvaikė karjeristus“ ir apskritai pagerino spectarnybų darbo kokybę.
Apskritai panašu, kad FST vado interviu „Rossiskaja gazeta“ – iš anksto parašytas tekstas, kuris vėliau išskaidytas įterpiant klausimus.
A.Bortnikovas išsamiai išdėsto visą buvusios SSRS ir vėliau Rusijos saugumo organų istoriją, kurios naujas pakilimas esą prasidėjo, kai 1998 m. FSB galva tapo Vladimiras Putinas.
Pasak dabartinio Rusijos saugumiečių vado, V.Putinas „įnešė labai svarų indėlį stiprinant saugumo organus“.
