Maskva kaltinama kišimusi į rinkimus JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Švedijos saugumo policija ir karinė žvalgyba tikino, kad Rusija aktyviai vykdo nelegalią žvalgybą šalyje.
Švedijos Gynybos komitetas netgi pareiškė, kad šalis gali būti užpulta, o potencialiu priešu įvardinta Rusija. Tačiau rusai į visa tai žvelgia kitaip.
Šnipinėjimu užsienyje užsiima Rusijos žvalgybos tarnyba. Būtent jos direktorius, buvęs Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Nariškinas pareiškė, kad Švedija dalyvauja hibridiniame kare prieš Rusiją.
„Vakarų pradėtų darbų mastai leidžia kalbėti apie nepaskelbtą hibridinį karą, kurį JAV pradėjo prieš mūsų šalį“, – tikino S.Nariškinas.
Jis pridėjo, kad kartu su Švedija į šalių, veikiančių prieš Rusiją, gretas stojo ir Jungtinė Karalystė, Lenkija bei Baltijos šalys.
Švedijos ekspertai teigia, kad priekaištų jų šaliai Maskva turėjo ne kartą, tačiau tai pirmas kartas, kai kaltinimai metami taip tiesiogiai.
„Šalys, kurioms mesti kaltinimai yra būtent tos, kurios aiškiau nei kitos kalba apie savo poziciją Ukrainos suartėjimo su Europos Sąjunga atžvilgiu. Demokratija suvokiama kaip režimo pakeitimas ir tai laikoma žalinga Rusijos interesams“, – teigė Švedijos užsienio politikos instituto ekspertas Martinas Kragas.
Pastaraisiais metais Maskva bandė piršti tokį pasaulio žemėlapį, kuriame esą kaip tik Vakarai kelia grėsmę Rusijai. Ir pirmiausia tokia žinutė buvo skirta savo šalies gyventojams.
Pasak Švedijos Gynybos instituto vyriausiojo analitiko Björno Palmertzo, būtent šiame kontekste ir reikia vertinti Rusijos žvalgybos išsakytus kaltinimus.
„Tam naudojami visų pirma argumentai apie rusofobiją. Visa tai pirmiausia skirta savo auditorijai. Taip bandoma Vakarus priešpastatyti Rusijai. Tuomet šalies gyventojai paprasčiau susitaikys su vis blogėjančia ekonomine padėtimi ir visų resursų skyrimu kariuomenei“, – tikino B.Palmertzas.
„Kadangi šis pareiškimas padarytas susitikime su Centrinės Azijos šalių atstovais, tai greičiau buvo raginimas padidinti žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą“, – tikino C.V. Pallin.
Hibridinis karas – terminas, kurį Vakarai naudojo kalbėdami apie Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir Kryme. Šiame kare tiesioginiai kariniai veiksmai tėra tik paskutiniai. Iki tol naudojami kiti svertai – propaganda, psichologinis karas.
Vienas tokių pavyzdžių – Sankt Peterburge įkurtas „trolių fabrikas“, kuris platino klaidingą informaciją visame pasaulyje, naudodamas fiktyvias socialinių tinklų paskyras.
„Įdomu tai, kad jie naudoja terminą „hibridinis karas“, nors tai visai ne Rusijos koncepcija. Rusija turi savo būdus ir terminus kalbėti apie tai. Tuo metu Rusijos žvalgybos atstovai šiuo atveju hibridiniu karu įvardina ekonomines sankcijas ir esą vykdomą informacinį karą“, – kalbėjo C.V. Pallin.
Pasak Martino Krago, dabar Rusija gali imtis veiksmų prieš Švediją ar šalis, kurios esą veikia prieš ją. Ir tai ji vadins atsakomaisiais veiksmais.
„Rusija į tai žvelgia kaip į gynybinius veiksmus. Labai gerai, kad jis taip pasakė, kadangi taip iš esmės patvirtina Rusijos požiūrį. Tai idealiai atitinka Rusijos pasaulio vertinimą: ji yra puolama, Vakarai kelia grėsmę jos interesams“, – teigė M.Kragas.
Tuo metu B.Palmertzas teigė, kad panašūs pareiškimai gali ateityje suteikti Rusijai daugiau galimybių veikti.
„Siekiama sukurti priežastį, pateisinančią ateityje galimai kilsiančius konfliktus“, – sakė B.Palmertzas.
Rusijos Saugumo tarybos specialiai sudaryta komisija planuoja išleisti „Juodąją knygą“, į kurią bus įtraukiama informacija apie viską, ką komisija įvertins kaip kitų šalių bandymas kištis į Rusijos vidaus reikalus.
