„Kalėdų dieną išnešame stalą prie gatvės, vaišiname visus kaimynus bei praeivius arbata, spurgomis ir kviečiame vakare ateiti į vaišes mūsų prieglaudoje“, – pasakojo gydytoja I.Rosiek-Konieczna.
Krokuvoje ši pensininkė vadinama Robinu Hudu su baltu chalatu. Dar ji praminta Janosikowa – tai reiškia, kad ji yra simbolinė liaudies herojaus, svieto lygintojo Janosiko žmona.
XVIII amžiaus pradžioje Slovakijos kalnuose Janosikas plėšė turtuolius ir grobį išdalydavo vargšams.
Ryžosi net nusikaltimui
I.Rosiek-Konieczna kadaise pridarė didelių nuostolių valstybei, nes benamiams ir bedarbiams slapta išrašinėjo nemokamų vaistų receptus.
Tokiam nusikaltimui gydytoja ryžosi prieš 18 metų. Ji siekė padėti vargingiausiems tautiečiams, tapusiems sveikatos apsaugos reformos aukomis.
1999 metais šalyje buvo įkurtos ligonių kasos ir pas gydytojus galėjo patekti tiktai darbą turintys ir mokesčius mokantys asmenys.
Nova Hutoje, neturtingiausiame Krokuvos darbininkų mikrorajone, gyvenusi I.Rosiek-Konieczna jau iki tol garsėjo kaip geradarė – savo kabinete priėmė pacientus veltui arba už simbolinį mokestį.
Įkūrus ligonių kasas moters kabinetą maldaudami padėti apgulė visi mikrorajono benamiai, bedarbiai, vargetos.
Patikėjo moters gerumu
Per metus gydytoja išrašė daugiau kaip 6 tūkstančius tokių receptų, taip valstybei padarydama 300 tūkst. zlotų (71,4 tūkst. eurų) žalos.
Apgavystes demaskavusi ligonių kasų vadovybė kreipėsi į prokuratūrą, ir ši apkaltino gydytoją pralobus valstybės sąskaita.
Teisėsaugininkai iš pradžių negalėjo patikėti, kad medikė niekada nebuvo kurorte, nepoilsiavo užsienyje, neturi nuosavo buto ir net mašinos.
Tik tada, kai prie prokuratūros ėmė į demonstracijas rinktis minios I.Rosiek-Koniecznos gerbėjų, tardytojai patikėjo, kad gydytoja receptus išrašinėjo ne siekdama pralobti, bet gelbėdama susirgusius nemokius tautiečius.
Sveikatos apsaugos ministerija siekė medikę nuteisti, norėdama taip perspėti kitus gydytojus laikytis įstatymų, bet visos vyriausybės baiminosi supykdyti rinkėjus ir bylą vilkino.
Politikams kėlė baimę
Pasak žurnalo „Newsweek“, idealistės Janosikowos elgesys demaskavo politikų ir valdininkų beširdiškumą, todėl niekam nekilo ranka nuteisti moters, kuri tapo tautos sąžinės balsu.
Teismas įvyko tiktai po dešimties metų ir gydytoja buvo išteisinta. Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad medikės veiksmai nesukėlė žalos visuomenei, o ji pati iš to nieko neuždirbo.
„Suprantu, kad valstybės atžvilgiu elgiausi neteisingai, tačiau negalėjau nepadėti pacientams. Mačiau, kad delsimo pasekmės gali būti lemtingos“, – teigė medikė.
Gydytoja ir dabar su ašaromis prisimena, kaip iškviesta pas vieną gretimame name gyvenusią šeimą aptiko vaiką, sergantį plaučių uždegimu.
Tėvai iškvietė greitąją pagalbą, o atvykę medikai tik suleido vaistų ir išrašė vaistų receptą.
Bedarbiai tėvai neturėjo už ką nupirkti vaistų ir berniuką gydė žolelių arbata – dar truputis, ir viskas galėjo baigtis tragiškai.
Gailestį paveldėjo iš tėvų
I.Rosiek-Konieczna teigia, kad užuojautą vargingai gyvenantiems ji paveldėjo iš tėvų.
Tėvas advokatas neturtingus asmenis teisme gindavo nemokamai, dėl to šeima niekada neužgyveno turtų.
Mama per šventes visada kepdavo pyragus ir jais apdalydavo vargšus gatvėje.
I.Rosiek-Konieczna benamių likimu susidomėjo ėmusi lankytis vienoje protestantų bažnyčioje.
Joje moteris iš pradžių savo pagalbą pasiūlė dvasininkams, o po to visą energiją nukreipė į benamius.
I.Rosiek-Konieczna žiemą kasdien vaikščiojo po stoties rajoną, apgriuvusius fabrikus, nešė benamiams arbatą ir sumuštinius, tikrino, ar jie neserga.
Gydytoja į pagalbą benamiams prikvietė kitų medikų, sugebėjo iš įvairių organizacijų ir žmonių vargšams parūpinti šiltų rūbų, maisto, kai kuriems – net butus, asmens dokumentus.
Moteris žiemą benamiams užleisdavo net vieną savo pačios nuomojamo buto kambarį, o vasarą leisdavo jiems ateiti į butą išsimaudyti, išsiskalbti drabužių.
Pragėrė geradarės autobusą
Vėliau moteriai kilo noras padėti bedarbiams benamiams išbristi iš nepritekliaus liūno ir ji už banke paimtą paskolą nupirko jiems dėvėtą autobusą.
Moteris vylėsi, kad autobusas taps kilnojamu prekybos kiosku ir iš tokio verslo jos gydomi benamiai galės užsidirbti pragyvenimui.
Realybė buvo skaudi – benamiai po kelių mėnesių autobusą pavertė landyne, pragėrė nupirktas prekes ir galų gale net patį autobusą.
Skolas už autobusą bankui keletą metų mokėjusi gydytoja išgyveno depresiją, iš kurios jai išbristi padėjo meilė.
Medikė įsimylėjo vieną benamį, alkoholizmą išsigydžiusį buvusį policininką.
Duktė ėmė didžiuotis
Vestuves atšventę sutuoktiniai įkūrė benamių prieglaudą „Lozoriaus namai“. Čia gyvenantys keturiasdešimt asmenų patys suremontavo apleistą pastatą, sutvarkė jo aplinką.
Dauguma benamių metė gerti ir vartoti narkotikus, susirado darbą.
I.Rosiek-Konieczna teigia, kad taip išsipildė jos svajonė padėti palūžusiems piliečiams vėl tapti visaverčiais visuomenės nariais.
Moteris šiuo metu kuria verslo planą, kaip įkurti nakvynės namus šeimas sukūrusiems benamiams, mat sunormalėjus gyvenimo sąlygoms dalis jų suranda antrąsias puses ir svajoja apie butą šeimos lizdui kurti.
I.Rosiek-Konieczna tikisi, kad jos triūsas nenueis vėjais, – benamius toliau globos ir būsimus benamių šeimų namus ateityje prižiūrės buvę jos pacientai.
Gydytojos duktė, kadaise neapsikentusi mamos įpročio į namus kviesti nakvynės benamius ir išvykusi gyventi į JAV, dabar kas vasarą atvyksta jai padėti ir neslepia pasididžiavimo tuo, kad yra Robino Hudo su baltu chalatu duktė.
