F.Bergas tvirtino, kad jo pažįstami Norvegijoje prašė jį perduoti pinigus – padaryti paslaugą. Kaip pranešė Norvegijos nacionalinė žiniasklaida, kalba eina apie tris tūkstančius eurų grynais, rašo Norvegijos leidinys „Dagbladet“.
Tuo metu Rusijos žiniasklaida tikino, kad F.Bergas specialios operacijos metu, kai esą turėjo gauti slaptus dokumentus apie Rusijos laivyną. Informaciją jam turėjo perduoti rusas Aleksejus Žitniukas.
Pastarąjį FST kaltina tėvynės išdavyste.
„Visa tai atrodo kaip spąstai, paspęsti FST. Didelis pavojus, kad Rusijoje busi apkaltintas šnipinėjimu, net jei nieko blogo nepadarei“, – teigė norvegui atstovaujantis advokatas iš Rusijos Ilja Novikovas.
Spendžia spąstus
Ar F.Bergo atveju jam buvo paspęsti spąstai, kol kas atsakyti sudėtinga, tačiau žinoma, kad FST nesibodi tai daryti.
Gynybos tyrimų instituto docentas Jardar Østbø įsitikinęs, kad spąstai – tai Rusijos valdymo sistemos dalis. Ir tai ne ką mažiau paplitę tarp aukščiausių šalies politikų.
„Jie ciniški, jie visur mato suokalbius, visur mato blogus kėslus, jiems įprasta naudoti metodus, kurių esmė yra spąstų spendimas. Tam, kad paspęstų spąstus, jie pasinaudos visomis turimomis galimybėmis ir ryšiais“, – teigė J.Østbø.
Pasak jo, tai yra dalis rusiškos sistemos. Jeigu nori ko nors pasiekti ar iš kelio patraukti žmogų, nes planuoji parduoti akcijas, dažniausiai ieškoma, ar tau trukdantis žmogus neturi ryšių, kurie gali jį kompromituoti.
O jeigu kompromituojančios informacijos nėra, ją galima sugalvoti.
„Tokios išgalvotos informacijos panaudojimas yra dalis politinės kultūros Rusijoje. Tiesa, FST nuėjo dar toliau ir ištobulino jos panaudojimo būdus. Juolab, kad teisėsauga Rusijoje dirba apverktinai“, – tvirtino J.Østbø.
Pasak jo, F.Bergo galimybės pasiekti lūžį rusiškoje teismų sistemoje praktiškai lygios nuliui.
„Šio reikalo FST nepaleis iš rankų, nesvarbu, ar įrodymai stiprūs, ar abejotini. Tokiais visuomenės dėmesį traukiančiais atvejais visiškai nesvarbūs yra įrodymai, jie gali prieštarauti vienas kitam, įtariamasis bus vis tiek nubaustas.
Renka kompromituojančią informaciją
Įprasta FST darbo praktika – rinkti kompromituojančią informaciją, kurią laikui esant būtų galima panaudoti.
Vienas geriausių pavyzdžių kai slaptosios tarnybos spendžia spąstus – Annos Chapman atvejis 2010 m. Tuomet ji kartu su 10 kitų šnipų buvo sulaikyta JAV. Ten ji buvo pasiųsta siekiant įsilieti į verslo, politikos, mokslo sluoksnius.
Tuomet 28-erių moteris sukinėjosi prabangiausiuose Niujorko baruose, klubuose, restoranuose. Ten ji turėjo susipažinti su įtakingais žmonėmis ir rinkti apie juos informaciją bei paskatinti tuos asmenis susikompromituoti.
Būtina aptikti priešus
Tai, kad įvairių šalių šnipai veikia visame pasaulyje, anokia paslaptis. Tačiau Rusijos režimui būtina aptikti priešus.
„Visa šios šalies politinė retorika pastatyta ant priešų ieškojimų, bandymo įrodyti, kad visi yra nusiteikę prieš Rusiją. Ne visuomet visus nurodymus duoda pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jie gali būti vykdomi ir žemesniame lygyje, tačiau tai būtina“, – kalbėjo J.Østbø.
2013 m. FST sulaikė Ryaną Christopherį Fogle'ą – JAV konsulato Maskvoje darbuotoją ir apkaltino jį šnipinėjimu.
Pasak Rusijos pareigūnų, R.Ch.Fogle bandė užverbuoti Rusijos žvalgybos pareigūną. Netrukus amerikietis buvo tiesiog išvarytas iš Rusijos. O nemažai kam šis epizodas sukėlė klausimų.
