Jos vandenyse vis dažniau vykdomi kariniai veiksmai, kurie saugumo padėtį apverčia aukštyn kojomis, rašo Vokietijos leidinys „Focus“.
Svarbiausiais įvykiais Baltijos regione pastaraisiais metais laikoma 2014 metais po Krymo aneksijos Rusijos pradėta nauja ekspansijos politika, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo karines pajėgas šalia Baltijos šalių sienų, Rusijos ir Kinijos karinės pratybos Baltijos jūroje 2017 m., didžiulio povandeninio atominio laivo TK-208 kursavimas Baltijos jūroje praėjusių metų liepą, galiausiai didžiulės pratybos „Zapad“, kurių metu praėjusių metų rugsėjį buvo imituojamas Baltijos šalių puolimas.
Vokietijos Bundesveras nesėdi rankų sudėjęs ir reaguoja į pasikeitusią saugumo padėtį. Rostoke kuriamas naujas karinio jūrų laivyno valdymo centras. Teigiama, kad jis galės pasitarnauti NATO kaip regioninis štabas Baltijos jūros regione.
„Nė viena iš Baltijos šalių neturi pakankamų pajėgumų, todėl savaime suprantama, kad mes prisiimame atsakomybę“, – tikino saugumo ekspertas Sebastianas Brunsas iš Kylio universiteto.
Karo ekspertai perspėja, kad negalima nuvertinti Rusijos pasiryžimo dalyvauti ginklavimosi varžybose.
„Visi ankstesni NATO šalių bandymai, tokie kaip sustiprintos karinės pratybos, didesnio skaičiaus NATO karių buvimas Baltijos šalyse, palyginti su Rusijos ginklavimosi varžybomis, atrodo nekaltai“, – tikino Albertas A.Stahelas, vadovaujantis Ciuricho universiteto Strateginių studijų institutui.
Susiję straipsniai
Viena jų – ženklus NATO ginkluotų pajėgų kontingento buvimas Baltijos šalyse. Tačiau jei to padaryti neįmanoma, pasak eksperto, NATO būtina sukurti naujos grėsmės foną Rusijai.
„Tai reiškia, kad NATO turi aiškiai leisti Rusijai suprasti, kad Baltijos šalių puolimas gali iššaukti branduolinį karą“, – tikino A.A.Stahelas.
Tačiau politologas įsitikinęs, kad toks scenarijus sukeltų tragiškus padarinius, todėl jis yra beveik neįmanomas. Vis dėlto branduolinių ginklų keliama grėsmė itin didelė ir tai puikiai demonstruoja JAV ir Šiaurės Korėjos ginčas.
A.A.Stahelo nuomone, labai svarbi greita reakcija į Rusijos ekspansionistinę politiką Baltijos jūros regione. Ne paskutinė priežastis tam yra JAV prezidento Donaldo Trumpo noras kartais atsitraukti nuo tarptautinio saugumo politikos.