Rusų samdinių, taip vadinamos privačios karinės kompanijos „Wagner“ narių, ataka, surengta vasario 7-osios naktį, buvo įvykdyta gavus Rusijos ministro palaiminimą, skelbia „The Washington Post“, remdamasis JAV žvalgybos informacija.
Pagal šią informaciją, rusų oligarchas Jevgenijus Prigožinas, kuris, kaip manoma, kontroliavo rusų samdinius, puolusius JAV sąjungininkus Sirijoje, palaikė stiprų ryšį su Kremliaus ir Sirijos valdininkais tomis dienomis, kai jie buvo subombarduoti.
„The Washington Post“ tikina, kad J.Prigožinas sausio pabaigoje pasakė aukštam Sirijos valdininkui esą jis „gavo leidimą“ iš neįvardinto Rusijos ministro įvykdyti „staigią ir stiprią“ ataką vasario pradžioje.
Po kelių dienų J.Prigožinas aukštam Sirijos pareigūnui tikino „turįs Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui gerą staigmeną, kuri įvyks vasario 6-9 dienomis“.
Vasario 7-osios naktį 500 ginkluotų asmenų pajėgos, kurias sudarė rusų samdiniai ir Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui ištikimi krikščionys, kirto Eufrato upę netoli Deir az Zoro miesto.
Konkretus samdinių tikslas vasario 7-osios naktį iki galo nebuvo aiškus, tačiau yra nemažai užuominų, kad jie sumanė atkovoti vertingą naftos ir gamtinių dujų telkinį iš Sirijos sukilėlių.
Yra žinoma, kad pajėgos judėjo link įmonės „Coneco“ telkinio, kurį kontroliuoja JAV remiamos Sirijos demokratinės jėgos (SDF). Nors aiškėja vis daugiau detalių apie įvykį, daug informacijos dar nėra.
Teigiama, kad šio mūšio metu žuvo šimtai privačios Rusijos gynybos ir saugos kompanijos „Wagner“ samdinių. Tiesa, Rusija užsispyrusiai teigė, kad jos samdinių Sirijoje nėra.
Kiek tiksliai karių žuvo per JAV vadovaujamos koalicijos kontrataką prie Deir az Zoro, neaišku. Vieni sako, kad žuvo per 200 Rusijos kovotojų, kiti – kad per 400. JAV pareigūnai tikino, kad šios kontratakos metu žuvo šmtas karių, dar keli šimtai buvo sužeisti. Rusijos Užsienio reikalų ministerija tikino, kad tarp žuvusiųjų buvo vos 5 rusai.
Taip pat teigiama, kad surengtos kontratakos metu Rusija kartu su sąjungininku B.al-Assadu patyrė didžiulius nuostolius, mat prarado net 90 proc. technikos ir 70-80 proc. karių.
Kurdų kovotojų vadai dienraščiui „Washington Post“ sakė, kad vos sužinoję apie artėjančias pajėgas, oficialiu ryšio kanalu paprašė Rusijos atsitraukti, bet sulaukė atsakymo, kad nieko neplanuojama.
„Koalicijos atstovai palaikė nuolatines komunikacijas su Rusijos puse prieš, per ir po atakos. Rusijos pareigūnai patikino koalicijos pareigūnus, kad koalicijos pajėgų apylinkėse jie nepuls", – pasakojo Pentagono vyriausioji atstovė spaudai Dana White.
Bet mūšis prasidėjo po pusvalandžio, sako kurdų vadai. Jau per patį įkarštį Rusijos karininkas esą vėl paskambino prašydamas nutraukti ugnį kūnams susirinkti. Jei ne Rusijos piktavališkumas, nenorint pripažinti savo veiksmų, sako Amerikos remiamos pajėgos, aukų būtų buvę mažiau.
Amerikos žvalgyba mano, kad J.Prigožinas „beveik neabejotinai“ kontroliuoja rusų samdinius, kovojančius Sirijoje.
Tarp „Wagner“ kompanijos samdinių yra ir Rusijos ultranacionalistų, ir karo veteranų, dalis kurių dalyvavo kovose Rytų Ukrainoje.
