Neįtikėtinas Viktoro Orbano portretas: kaip demokratijos aktyvistas tapo radikalu?

Žmogus, Vengrijoje įvedęs pusiau autoritarinį režimą, kadaise buvo demokratijos aktyvistas. Kas nutiko Viktorui Orbanui? Šis klausimas ypač įdomus artėjant Vengrijos parlamento rinkimams.

 V.Orbanas jaunystėje ir dabar.<br> Lrytas.lt koliažas
 V.Orbanas jaunystėje ir dabar.<br> Lrytas.lt koliažas
Vengrijos ministrui pirmininkui V.Orbanui (centre) atrodo, kad ES politikai kėsinasi į Vengrijos suverenumą, – būtent taip jis dažnai kalba po susitikimų Briuselyje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Vengrijos ministrui pirmininkui V.Orbanui (centre) atrodo, kad ES politikai kėsinasi į Vengrijos suverenumą, – būtent taip jis dažnai kalba po susitikimų Briuselyje.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
  Už tai V.Putinas premjerui atrodo kaip žmogus, su kuriuo vertėtų palaikyti ryšį.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
  Už tai V.Putinas premjerui atrodo kaip žmogus, su kuriuo vertėtų palaikyti ryšį.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Devintajame XX a. dešimtmetyje V.Orbanas (kairėje) kovojo už demokratiją.
Devintajame XX a. dešimtmetyje V.Orbanas (kairėje) kovojo už demokratiją.
V.Orbanas dar vieną kadenciją siekia iškovoti stiprindamas kovą su pabėgėliais.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
V.Orbanas dar vieną kadenciją siekia iškovoti stiprindamas kovą su pabėgėliais.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.-C.Junckeris yra pasišaipęs iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano (viduryje), juokais pasveikindamas jį kaip „diktatorių“.<br>AP nuotr.
J.-C.Junckeris yra pasišaipęs iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano (viduryje), juokais pasveikindamas jį kaip „diktatorių“.<br>AP nuotr.
A.Merkel ir V.Orbano pokalbiuose, regis, dažnai nestinga įtampos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
A.Merkel ir V.Orbano pokalbiuose, regis, dažnai nestinga įtampos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Vengrijos prezidentas V.Orbanas.<br>AP nuotr.
Vengrijos prezidentas V.Orbanas.<br>AP nuotr.
V.Orbano pareiškimai apie autonomiją vengrams, gyvenantiems už Vengrijos ribų, sukėlė nerimą Europoje.<br>„Scanpix/Reuters“ nuotr.
V.Orbano pareiškimai apie autonomiją vengrams, gyvenantiems už Vengrijos ribų, sukėlė nerimą Europoje.<br>„Scanpix/Reuters“ nuotr.
ES kritikos negailintis V.Orbanas (kairėje) norėtų šiltesnių ES santykių su Rusija.<br>"Reuters" nuotr.
ES kritikos negailintis V.Orbanas (kairėje) norėtų šiltesnių ES santykių su Rusija.<br>"Reuters" nuotr.
V.Orbanas vis perspėja dėl didėjančių pabėgėlių srautų į Europą padarinių.<br>AP nuotr.
V.Orbanas vis perspėja dėl didėjančių pabėgėlių srautų į Europą padarinių.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 24, 2018, 8:02 PM, atnaujinta Feb 24, 2018, 8:53 PM

„Dėl imigracijos virš Europos tvenkiasi tamsūs debesys – tautos išnyks, Vakarai žlugs, o Europa netgi nesuvokia, kad ją užkariavo“, – taip savo metinėje kalboje praėjusią savaitę pareiškė V.Orbanas.

Taip Vengrijos premjeras dar kartą parodė, kodėl yra tituluojamas radikaliausiu Europos valstybės vadovu.

Balandžio mėnesį drauge su savo partija „Fidesz“ 54-erių politikas bandys užsitikrinti trečiąją kadenciją.

Ir mažai kas abejoja, kad radikalių pažiūrų vengras vėl triumfuos. Tiesa, tie, kurie artimiau pažinojo jį beveik prieš tris dešimtmečius, galėtų nupiešti visai kitokį jo portretą.

Visiškai kitoks portretas

Budapešto Didvyrių aikštėje 1989-ųjų birželį ilgaplaukis aktyvistas kelias dienas neskusta barzda stovėjo priešais krūvą mikrofonų ir rėžė kalbą, įaudrinusią 250 tūkst. čia susirinkusių vengrų ir dar milijonus prie televizorių ekranų.

Vyko Vengrijos 1956-ųjų antikomunistinio sukilimo lyderių palaikų perlaidojimo ceremonija.

Kalbantysis, niekam nežinomas 26 metų V.Orbanas, netrukus sugriovė du rimtus tabu.

Jis pareikalavo laisvų rinkimų ir sovietų pajėgų palikti jo šalį.

Vos po kelių mėnesių komunizmas buvo iššluotas iš Vengrijos ir kitų Rytų Europos šalių.

Praėjo dar 28 metai, ir V.Orbanas, dabar jau Vengrijos ministras pirmininkas, praėjusią vasarą Transilvanijoje rėžė visai kitokią kalbą stovėdamas priešais ištikimiausius savo partijos sekėjus.

Jo plaukai pražilę, žaliųjų citrinų spalvos marškinių sagos vos atlaiko išsipūtusį pilvą. Europa, pasak V.Orbano, tampa „nukrikščioninta“.

Pasak jo, valstybių nacionalinis identitetas yra laužomas ateinant naujai – islamiškai – Europai. Šešėlinis pasaulio elitas, padedamas Europos Sąjungos (ES) biurokratų Briuselyje, esą nori užtvindyti žemyną milijonais musulmonų imigrantų.

„Pagrindinis klausimas artimiausią dešimtmetį yra toks: ar Europa liks europiečių žemynu?“ – klausė Vengrijos premjeras.

Tarp intelektualų – nesavas

V.Orbano partija buvo suburta jo studentavimo laikais aptriušusiame bendrabutyje ant Budapešto Gelerto kalvos.

Ištvano Bibo koledžas buvo intelektualinės laisvės sala, kur klestėjo gyvos diskusijos. Kitaip nei daugelis jo universiteto draugų, V.Orbanas kilęs iš ne tokios privilegijuotos šeimos.

Jis gimė 1963-iaisiais, augo kaime, nuo kurio valanda kelio į vakarus iki sostinės.

Jo šeima namuose neturėjo vandentiekio. Viename interviu V.Orbanas prasitarė, kad jo tėvas Gyozo, žemės ūkio inžinierius, jį mušdavo.

Kai 1982-aisiais įstojo į universitetą, V.Orbanas jau buvo prisiekęs komunistų priešas. Universitete būsimasis premjeras išsiskyrė savo intelektu.

„Jis buvo labai protingas, bebaimis ir pilnas energijos. Jam patiko futbolas“, – pasakojo jo kambariokas Gaboras Fodoras, kartu įkūręs „Fidesz“.

Išprusęs miestietis G.Fodoras supažindino V.Orbaną su užsienio literatūra, filmais ir sostinės pogrindžio muzika – roku. Bet V.Orbanui atrodė, kad Budapešto intelektualai niekada jo nepripažino savu.

Tai ir suformavo jo, kaip politiko, asmenybę.

Kai 1990 metų kovą Vengrijoje buvo sušaukti rinkimai, V.Orbanas nutraukė savo studijas su Soroso stipendija Oksforde, Pembruko koledže.

„Fidesz“ iškovojo 9 proc. balsų ir 26 metų studentas tapo 22 parlamento narių lyderiu.

1993-iaisiais jis išrinktas partijos prezidentu ir pasirinko dar labiau nacionalistinę, konservatyvią platformą.

Per metų metus išsitrynė aiškios ribos tarp partijos ir privačių lėšų, partiją paliko intelektualų grupelė, tarp jų ir buvęs V.Orbano kambariokas G.Fodoras. V.Orbanas suartėjo su Bažnyčia ir pats pakrikštijo savo vaikus.

1998-aisiais buvo išrinktas jauniausiu Vengrijos ministru pirmininku istorijoje.

Nors po ketverių metų „Fidesz“ sausai pralaimėjo socialistams, 2010-aisiais finansų krizės krečiama Vengrija vėl išsirinko „Fidesz“ ir V.Orbaną į valdžią.

Vienintelis palaikė D.Trumpą

V.Orbano kelias nuo jauno demokratijos aktyvisto iki, kaip pats įvardija, „neliberalios demokratijos“ kūrėjo yra viena neįtikėtiniausių transformacijų Europos politikos padangėje.

Per dvi kadencijas iš eilės premjero kėdėje ir dar ketverius metus prieš tai V.Orbanas parodė ryškiausią nacionalistinės konservatyvios valdžios pavyzdį Europoje.

ES sunkiai sekasi rasti atsvarą V.Orbano valdančiajai „Fidesz“ partijai, kuri pasinaudojo dviem pergalėmis rinkimuose ir priėmė naują konstituciją lipdydama Vengriją pagal savo skonį.

Kritikai teigia, kad sugriauta teismų nepriklausomybė, o į svarbiausius postus paskirti tik ištikimiausi V.Orbano sekėjai.

Visuomeninė žiniasklaida paversta propagandos mašina, o palankiems oligarchams leista nusipirkti daugumą nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

Nuo tada, kai 2015 m. V.Orbanas pradėjo tverti spygliuotos vielos tvoras pasienyje, kad apsigintų nuo pabėgėlių iš Sirijos ir Vidurinių Rytų, jo nacionalizmas tik aštrėjo.

Pasak Oksfordo universiteto Europos studijų dėstytojo Timothy Gartono Asho, Vengrija nėra griežtos diktatūros šalis.

„Tačiau tai nėra ir liberali demokratija. Tai kažkoks hibridinis, pusiau autoritarinis režimas. Tai kelia fundamentalius klausimus apie ES esmę: ar ji iš tiesų yra demokratijų bendrija?“ – svarstė ekspertas.

Balandį Vengrijoje vyks rinkimai, ir mažai kam kyla abejonių, kad V.Orbanas laimės dar ketverių metų kadenciją.

„Fidesz“ palaiko 51 proc. jau apsisprendusių rinkėjų – tai yra triskart daugiau nei tų, kurie palaiko artimiausią varžovę, kraštutinių dešiniųjų partiją „Jobbik“.

Vedžioja už nosies

Šiandieninis V.Orbanas yra apvalesnis nei 1989-ųjų studentas. Bet viešumoje jis vis dar pasirodo prasisegęs marškinių apykaklę, jis vis dar nerimastingas – nenusėdi kėdėje, kai kalba kiti, vis varto užrašus, o akys nenustoja skenavusios aplinkos.

Jis gali atrodyti žavingas, draugiškas, o kartais padlaižiaujantis tiems, su kuriais norėtų pagerinti santykius, pavyzdžiui, Vladimirui Putinui.

Jis mėgsta ilgai kalbėti apie Vengrijos istorinį vaidmenį ginant Europos krikščionybę nuo musulmonų invazijos arba apie įvairių Europos tautų esminius bruožus.

Jo susitikimai su spauda yra kruopščiai surežisuoti. Neseniai Europos Sąjungos viršūnių susitikime V.Orbanas neatsakinėjo į jokius reporterių klausimus.

Vietoj to jo žmonės įkėlė į socialinius tinklus keletą vaizdo įrašų, kuriuose premjeras apibūdino susitikimą kaip „dviejų dienų maršą ir kovą su Vengrijos suverenumo puolėjais“.

Nuolatiniuose konfliktuose su ES institucijomis V.Orbanas dažnai gudrauja.

Gali atrodyti, kad jis nusileidžia ir sutinka koreguoti sprendimus, bet galiausiai didžiąją dalį savo taisyklių jis palieka.

Tokį gudravimo procesą savo sekėjams jis yra pavadinęs „gaidžių šokiu“.

Viena sritis, kurioje V.Orbanas atsisako bet kokių kompromisų, yra ES pabėgėlių priėmimo kvotos. Jo požiūrį išreiškia 2015 m. pasienyje pastatytos spygliuotos vielos tvoros.

Jis nesėkmingai buvo pateikęs ieškinį Europos teisingumo teismui ir surengė referendumą kvotų klausimu – 98 proc. balsavo prieš, tačiau referendume dalyvavo tik 44 proc. rinkėjų.

O jo partija siuntė „nacionalinius konsultantus“ į visus keturis milijonus Vengrijos namų ūkių su plakatu, raginančiu: „Sustabdykime Briuselį!“

Po viso to praėjusį pavasarį buvo pagrasinta „Fidesz“ išmesti iš Europos Parlamento konservatyvaus bloko – Europos liaudies partijos (EPP), prie kurio šliejasi ir Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga.

Tuo pačiu metu Europos Komisija ėmėsi legalių veiksmų prieš Budapeštą dėl naujo švietimo įstatymo, kuriame ryškėjo kėslai uždaryti Vidurio Europos universitetą – liberalizmo bastioną, remiamą George’o Soroso.

Tačiau pasirodė, kad ES trūksta priemonių kovoti su grėsmėmis demokratijai savo viduje, – to niekas niekada nesitikėjo.

Net jei būtų imtasi veiksmų sustabdyti Vengrijos balsavimo teises Europos Sąjungos institucijose, kaip neseniai buvo padaryta su Lenkija, V.Orbanas ir lenkas Jaroslawas Kaczynskis aiškiai pasakė, kad vetuos tokias sankcijas palaikydami vienas kitą. Europai liko tik grąžyti rankas.

Namie labiau mylimas

Kad ir kaip ten būtų, V.Orbano nesutarimai su ES tik stiprina jo palaikymą namuose.

Politikos mokslų dėstytojas Laszlo Keri, kadaise universitete mokęs ir V.Orbaną, sako, kad premjeras nori pasirodyti kaip mažytės Vengrijos gynėjas prieš ES ir puolančias musulmonų minias, grasinančias ją praryti.

Tai atskleidžia ir kitą V.Orbano prisiimtą vaidmenį – jis prisistato kaip skurstančių kaimo gyventojų gynėjas ir priešpriešina jiems Budapešto liberalųjį elitą, nors anksčiau „Fidesz“ save vadino vidurinės klasės partija.

Premjero štabas dažnai įkelia į socialinius tinklus vaizdų, kaip jis užsuka pas kaimiečius išlenkti palinkos – tradicinio vengriško brendžio.

Vis dėlto artėjant Vengrijos parlamento rinkimams balandį, kuriuose V.Orbanas sieks posto trečią kadenciją iš eilės, justi įtampa.

„Fidesz“ pozicijos yra smarkiai pranašesnės nei susiskaldžiusios opozicijos, ekonomika pamažu auga jau penkerius metus, o rekordiškai žemas nedarbo lygis leidžia gerokai kilti atlyginimams.

Bet kai „Fidesz“ su savo pažiūromis pasistūmėjo gerokai į dešinę, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ pakeitė įvaizdį į labiau centristinį. Pernai ji surengė kampaniją – iškabino stendus su V.Orbano atvaizdu ir užrašu: „Jūs dirbate. Jie vagia“.

Garsiausi „Fidesz“ partijos kritikai teigia, kad premjero ideologija skirta siekti valdžios ir su ja gaunamų privilegijų.

„Ideologinė partija gali būti antisemitinė ar rasistinė. Bet V.Orbanas ir jo žmonės tiesiog ciniškai naudojasi šiais dalykais, – sakė buvęs švietimo ministras Balintas Magyaras. – Suprantama, kartu jie įteisina tokias pažiūras visuomenėje, o tai ją nuodija.“

Tiesa, Budapeštas sunkiai nuslepia nusivylimą, kad savo aistringiausio gerbėjo tarp Europos lyderių vis dar neaplankė Donaldas Trumpas. Negavo jis ir kvietimo į Baltuosius rūmus.

Ir vis dėlto V.Orbanas yra beveik garantuotas, kad balandį vėl laimės daugumą, tad ES ir jos kritiko kivirčas potencialiai tęsis dar mažiausiai ketverius metus.

Užspaustieji liberalai guodžiasi tik viltimi, kad ateis laikas, kai Vengrija nuo V.Orbano valdymo stiliaus sugrįš prie demokratiškesnio, labiau vakarietiško modelio. 

Parengė Rita Stankevičiūtė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.